Chemoterapija be plaukų slinkimo: už ir prieš

Pirmoji Baltijos šalyse

Chemoterapija – gydymo būdas, kuris padeda išvengti onkologinės ligos atsinaujinimo, pailgina išgyvenamumą ir nutolina progresuojančios ligos simptomus.

Tačiau chemoterapija priešvėžiniais vaistais sukelia nemažai nepageidaujamų reiškinių, o vienas jų – plaukų slinkimas. Ligonių apklausos rodo, kad tai yra svarbiausia priežastis, dėl to jie labai bijo chemoterapijos ir net atsisako jos. Ypač dėl nuslenkančių plaukų ir pablogėjusios išvaizdos pergyvena moterys.

Nuo šiol šios problemos jau galima išvengti, teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai. Onkologijos chemoterapijos klinika uostamiestyje pirmoji Baltijos šalyse pradėjo naudoti naujausią plaukus išsaugantį įrenginį – "Paxman orbis" galvos odos šaldymo sistemą.

"Šis šalmas yra naudojamas visame pasaulyje, ypač plačiai tokiose šalyse, kaip JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Australija. Šalių skaičius, kurios įsigyja šį šalmą nuolat auga, ypač po paskutinių šios technologijos efektyvumą patvirtinančių randomizuotų tyrimų", – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis.

Lygiuojasi į geriausiuosius

Anglijos gamintojo sukurta speciali šaldymo principu paremta technologija atšaldo galvos plaukuotosios dalies paviršių.

Tokiu būdu ten sulėtėja kraujotaka ir priešvėžinis medikamentas nepatenka į plaukų folikulus maitinančias kraujagysles, todėl plauko svogūnėlis lieka nepažeistas. Taip išsaugomas plaukas.

"Ne mažiau negu medikamentinis gydymas, slauga, yra svarbu naujausios ir efektyviausios medicininės įrangos naudojimas. Naujausios chemoterapijos bei kitos technologijos, kurios susijusios su pacientų saugumu, pašalinių reiškinių mažinimu, dažniausiai pirmosios įdiegiamos mūsų Onkologijos chemoterapijos klinikoje. Džiaugiamės galėdami padėti savo pacientams", – sako profesorius V.Janušonis.

Ne tik moterims

Plaukus saugančių sistemų kūrime besispecializuojanti kampanija "Paxman" atliko daug klinikinių tyrimų, daugiausia su krūties vėžiu sergančiomis ligonėmis, kurias gydant buvo naudojamas naujasis įrenginys.

Tyrimai įrodė, kad vos 11 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu ir gydytų agresyvia chemoterapija, plaukai nuslinko. Ši sistema ir yra dažniausiai naudojama krūties vėžiui gydyti ir plaukams išsaugoti.

"Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų, nuo jo Lietuvoje dažniausiai miršta 35–45 metų amžiaus ligonės. Tačiau naująjį, plaukus išsaugantį įrenginį naudosime gydant sergančiuosius ir kitomis onkologinėmis ligomis. Šis metodas netaikomas tik kraujo, limfos vėžiu sergantiems pacientams, kuriems diagnozuota smegenų metastazės, šalčio alergija", – aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Atsižvelgiant į ligonių baimę nuplikti, ieškoma būdų spręsti šią problemą. Norėtųsi pacientus paguosti, kad per porą mėnesių po chemoterapijos pabaigos paprastai plaukai atauga, kartais netgi labai gražūs.

Kaune vertinama skeptiškai

Ar bus šis metodas taikomas Kauno klinikose?

Profesorė Elona Juozaitytė, LSMU Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, patvirtina, kad chemoterapija yra vienas svarbiausių onkologinių ligų gydymo metodų.

"Deja, jis turi daug pašalinių reiškinių. Vienas jų – plaukų netekimas. Literatūroje teigiama, kad kas antram ligoniui plaukų netekimas, nors tai tik laikinas reiškinys, yra vienas labiausiai morališkai traumuojančių dalykų ir apie 8 proc. ligonių dėl to chemoterapijos atsisako", – pabrėžia profesorė E.Juozaitytė.

Ji patvirtina, kad, siekiant išsaugoti plaukus, jau 40 metų naudojamos kaukolės šaldymo priemonės ir aparatai. Prestižiniame medicininiame JAMA žurnale 2017 m. apžvelgti šių sistemų efektyvumą analizuojančių tyrimų duomenys ir nustatyta, kad apie 50 proc. pacientų šis metodas yra efektyvus.

Šaldymu bandoma sumažinti plaukų slinkimą dėl to, kad sumažėja kraujo pritekėjimas į plaukų folikulus ir beveik nepatenka chemoterapinis vaistas.

Perspėja ir paguodžia

"Buvo paskelbta duomenų, kad dėl tos priežasties padidėja metastazių atsiradimo kaukolėje tikimybė. Duomenys išliko prieštaringi, nes, nepaisant ilgos šių prietaisų vystymosi istorijos, Europos ir JAV onkologijos centruose dar nėra labai paplitęs jų naudojimas", – perspėja profesorė E.Juozaitytė.

Ji sako, kad "Clinical Journal of Oncology Nursing" 2017 m. paskelbtoje sisteminėje literatūros apžvalgoje teigiama, kad šis metodas naudojamas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Olandijoje, tačiau iki šiol nėra paplitęs JAV. Atlikta pašalinių reiškinių analizė ir paaiškėjo, kad daliai pacientų, šaldant galvą, ją skauda, padidėja galvos odos jautrumas, atsiranda pykinimas ir šaltkrėtis.

"Atsižvelgiant į ligonių baimę nuplikti, ieškoma būdų spręsti šią problemą. Norėtųsi pacientus paguosti, kad per porą mėnesių po chemoterapijos pabaigos paprastai plaukai atauga, kartais netgi labai gražūs. Moterys labai išradingai sprendžia iškylančias problemas, panaudodamos įvairius galvos apdangalus ar perukus. Kita gera žinia, kad ne visi chemopreparatai turi šį nepageidaujamą poveikį, o besivystanti biologinės terapijos kryptis jau nebesiejama su plaukų netekimu", – paguodžia Kauno klinikose dirbanti profesorė E.Juozaitytė.

Mažins stigmatizavimą

Plaukus išsaugančiu šalmu vienu metu galės naudotis du ligoniai, o per savaitę apie 8–10.

Šią galimybę turi ligoniai iš visos Lietuvos, taip pat nemažai atvykstančiųjų iš Latvijos, Kaliningrado srities, Airijos.

Medikai tikisi, kad, onkologiniams ligoniams išsaugodami plaukus, jie padės mažinti chemoterapijos stigmatizavimą.