- Saulė Norvilaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jurbarkietė Violeta Stanaitienė (51 m.) ištisus metus negalėjo lankytis kirpykloje, segėti sijono – viskas dėl išbertos ir žvyneliais padengtos odos. Tačiau pacientės gyvenimas pasikeitė prieš penkerius metus, kai moteris pradėjo gydymą naujos kartos biologiniais vaistais.
Drovėdavosi net savo vyro
„Negalėjau eiti į kirpyklą, nes gėdydavausi, kad ant galvos matosi žvyneliai. Karštą vasarą nenešiojau nei šortų, nei palaidinių trumpomis rankovėmis. Net savo vyro drovėdavausi dėl išbėrimų. Kas rytą atsikėlusi siurbdavau visur pribirusias pleiskanas“, – apie kasdienybę sergant žvyneline pasakojo pacientė. V. Stanaitienės gyvenimas pasikeitė po to, kai ji išbandė naują gydymo metodą – biologinius vaistus. Jurbarkietė kelerius metus gydosi šiais vaistais ir džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybė. Violetai nebeskauda sąnarių, dingo raudoni išbėrimai ir pleiskanos ant odos.
„Sirgdama buvo pamiršusi savo gyvenimo etapą be skausmų. Šiuo metu pasirodo tik vienas kitas rausvas taškelis ant odos, bet liga neatsinaujina. Kas aštuonias savaites važiuoju į klinikas, kur gydytojai man suleidžia vaistus. Pirma jie padaro tyrimus ir kitą dieną pastato lašelinę. Jeigu nėra komplikacijų, galiu tą pačią diena vykti namo. Šiuos vaistus privalėsiu naudoti visą gyvenimą. Esu labai patenkinta, kad juos gavau, ir dėkinga medikams, kad mane įtraukė laukiančiųjų sąrašą, nes mano būklė buvo išties sunki“, – sakė V. Stanaitienė.
Iš ligoninės į ligoninę
Violeta žvyneline susirgo būdama dvidešimt trejų metų. Netikėtai atsirado bėrimai ant alkūnių, kelių ir galvos. Vėliau sveikatos būklė ėmė sparčiai blogėti: pradėjo skaudėti sąnarius ir išberdavo didžiulius odos plotus visose kūno vietose. Pirma V. Stanaitienė gydėsi įvairiausiais tepalais, kurie tik nuimdavo žvynelius, bet oda vis tiek likdavo paraudusi. Pažeistos vietos labai niežėdavo, suskildavo ir kraujuodavo. „Būdavo taip, kad reumatologiniame skyriuje porą savaičių gydausi sąnarius, apmalšinu skausmą, tada savaitgalį praleidžiu namuose ir pirmadienį grįžtu į odos skyrių, kur gydausi dar dvi savaites“, – prisiminė Violeta.
Prieš keturiolika metų jai pradėta taikyti kvarco terapija, bet efektas būdavo laikinas – bėrimai išnykdavo vos dviem mėnesiams. Vėliau pacientei nustatė psoriazinį artritą, kuris taip surakino sąnarius, jog ji net vaikščioti negalėjo. Dėl sunkios žvynelinės V. Stanaitienei buvo nustatytas antros grupės neįgalumas. „Šią ligą paveldėjau iš tėvo pusės. Kiek žinau, sunkia žvynelinės forma sirgo jo brolis ir sesuo. Mano dėdė buvo jau senas žmogus ir gulėdavo lovoje, nes jo sąnariai buvo stipriai pažeisti. Atstūmimo iš šeimos pusės nepajutau. Jie manęs labai gailėjo, palaikė ir liepė gydytis. Vaistininkė puseserė tik sužinodavusi apie naujus vaistus tuoj pat pranešdavo man“, – pasakojo jurbarkietė.
Žvynelinė neišgydoma, bet suvaldoma
Apie gydymą biologiniais vaistais bei sudėtingas žvynelinės formas pasakojo Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.
– Kokius metodus pasitelkėte gydydami Violetą sergančią sudėtinga žvynelinės forma?
– Tai sudėtingas atvejis, kurį padėjo suvaldyti naujos kartos biologiniai vaistai. Penktadalis pacientų serga labai sudėtinga ligos forma, kai bėrimai išplinta visame kūne – tokiu atveju nepadeda tradicinis gydymas. Džiugu, kad Lietuvoje pacientai turi galimybę gauti kompensuojamą gydymą biologiniais vaistais. Vaistai yra geriami arba leidžiami, o juos perka ligonių kasos pagal specialistų pateiktus pacientų sąrašus. Pirmieji biologiniai vaistai buvo patvirtinti Europos medicinos agentūros prieš 12 metų, o Lietuvoje tapo prieinami tik prieš penkerius metus.
Tuo metu mūsų pacientė ir pradėjo šį gydymą. Vaistai jai yra lašinami. Kitus biologinius vaistus pacientai patys gali leistis namuose, tačiau būtina nuolatinė specialistų stebėsena. Biologinius vaistus skiria gydytojai dermatologai tretinio lygio centruose – Kauno ir Vilniaus universitetinėse ligoninėse. Dabar pacientų, kurie gauna sisteminį gydymą šiais vaistais, Lietuvoje yra beveik šimtas. Dar yra laukiančių eilėje, nes ne visiems tinka vienos grupės vaistas. Biologinės terapijos metu svetimas baltymas prisijungia prie uždegimo ląstelės ir blokuoja jos veiklą. Neretai antikūnai vaistą bando suardyti, todėl ilgainiui gali mažėti veiksmingumas ir jį reikia pakeisti kitu.
– Ar yra žinoma, kokie konkretūs veiksniai sukelia žvynelinę?
– Neseniai grįžau iš Paryžiuje surengto pasaulinio žvynelinės kongreso, kuriame sužinojau, kad žvynelinė yra apie 70 proc. atvejų paveldima liga. Ne mažiau svarbūs aplinkos veiksniai, kurie paskatina genų mutaciją. Aplinkos ir genetiniai veiksniai yra labai įvairūs ir dar visiškai neatskleisti. Anksčiau buvo manoma, kad ligą sukelia žalingi įpročiai ir stresas. Dabar paaiškėjo, kad cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas ir antsvoris padidina riziką susirgti sunkia žvyneline. Todėl mums reikia itin kontroliuoti minėtas ligas.
Kita vertus, jeigu pacientas serga sunkia žvyneline, tai neretai jam nustatome ir pasislėpusį cukrinį diabetą. Angliavandenių apykaitos sutrikimas yra vienodai svarbus cukrinio diabeto ir žvynelinės atsiradimui. Anksčiau buvo manoma, kad daugiau gretutinių ligų turi tik sunkia žvyneline sergantys pacientai. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad ir lengva žvynelinės forma sergantieji turi tokią pačią miokardo infarkto tikimybę. Žvynelinė dažniausiai pasireiškia paauglystėje, iki trisdešimties metų.
– Kokių nurodymų turėtų laikytis sergantieji žvyneline?
– Pacientams derėtų peržiūrėti mitybą, kad maistas nebūtų perkrautas angliavandeniais. Būtina reguliuoti antsvorį ir imtis fizinių programų. Žmogaus, turinčio anstvorį, organizme yra daugiau riebalų ląstelių, gaminančių uždegimo mediatorius, kurie yra svarbūs žvynelinės pasireiškimui. Antsvoris ne tik paskatina atsirasti, bet ir pasunkina žvynelinės eigą.
Jeigu svoris normalus, bet žvynelinė sudėtinga, rekomenduotina pasitarti su gastroenterologu, ar nėra celiakijos požymių. Tai lėtinė imuninės kilmės sisteminė liga, kurią sukelia grūdinių kultūrų baltymas, pažeidžiama plonųjų žarnų gleivinė, atsiranda viduriavimas. Patartina nevengti saulės, nes ultravioletiniai spinduliai mažina odos uždegimą. Žvynelinės išgydyti neįmanoma, nes tai yra lėtinė uždegiminė liga. Tačiau patekus į gerų dermatologų rankas liga suvaldoma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...