Balzamas nuo „visų ligų“ – viso labo tik maisto produktas!

Ir kas sakė, kad pensininkai neturi pinigų? Sprendžiant iš to, kiek jie pakloja už apsukrių prekeivių brukamus „vaistus nuo visų ligų“, galima drąsiai teigti, kad lietuviai – vieni turtingiausių pasaulyje! Juk vargu, ar milijonierius amerikietis pirktų keliasdešimt gramų medumi pagardintos košelės už 20 dolerių. O lietuviai perka! Ir nenori nė girdėti, kad tai – tik brangus niekalas. (Atleiskite, ironizuoju).

Kauno miesto savivaldybės fojė radau pluoštą plačiajai visuomenei skirtų nemokamų vieno lapo laikraštukų. Tokį patį leidinuką radau ir pašto dėžutėje. „Sveikatos puslapis“ – toks laikraštuko pavadinimas. Iškart po pavadinimo – Altajaus dešimtgalio balzamo bei „Ortoflex“ reklama. Iki šiol nebuvau girdėjusi apie šiuos produktus, tačiau jų pristatymas suintrigavo. Pasirodo, šie „natūralūs produktai“ tinka gydyti beveik visas ligas – nuo virškinamojo trakto iki kaulų ir raumenų sistemos, nuo opų gijimo iki psoriazės, nuo endokrininių sutrikimų iki – nepatikėsite! – pažeistos sąnario kremzlės struktūros atkūrimo!

Kad tai ne rinkodarininkų „išmislas“, čia pat pranešama, jog bendrovei „Apifitopharm“ adresuojami šimtai padėkos laiškų iš Latvijos, Estijos, Rumunijos, Gruzijos, Kazachstano, Bulgarijos ir t.t., ir t.t., o dabar balzamo „Desiatisil altaiskij“ veiksmingumu esą galima įsitikinti ir Lietuvoje. Nors šis balzamas mūsų šalyje – naujovė, jo platintojai šalia ligonių iš minėtų šalių, pateikia ir lietuvių (beje, su nuotraukomis!) atsiliepimus, kaip neva iškart puikiai šie pasijutę, vos tik pavartoję stebuklingosios mostelės... Kai tokie atsiliepimai, net į galvą nešautų mintis, kad visa tai – blefas.

Negana to, produkto platintojai labai rūpestingi, pensininkams ir neįgaliesiems taiko dideles nuolaidas. Pavyzdžiui, vienos balzamo pakuotės (apie 30 g) kaina – 65 litai, o pensininkams ir neįgaliesiems – 10 litų nuolaida. Sąnarių kremzlę neva atkuriančio preparato „Ortoflex“ (irgi panaši apimtis) pakuotė – 70 litų, o vyresniems ir nuskriaustiesiems – 10 litų pigiau! Rekomenduojamas kursas – 2 pakuotės (balzamo) ir 1 pakuotė („Ortoflex“), o sergant lėtinėmis ligomis – nuo 4 pakuočių balzamo ir nuo 2 pakuočių „sąnarių atkūrėjo“...

Produktai platinami pristatymų metu, kurių vieta ir laikas nurodyti tame pačiame laikraštyje. Pavyzdžiui, liepos 8 dieną pristatymai pardavimai vykdyti Alytuje, Lazdijuose, Druskininkuose ir Varėnoje, liepos 9 dieną – Kaune (du kartus), Garliavoje ir Prienuose.

Nereikia nė gydytoju būti, kad suvoktum, jog čia kažkas nešvaraus... Taigi „Lietuvos sveikata“ atliko žurnalistinį tyrimą.

Nemokama konsultacija ir kasos aparatas „dėl akių“

Liepos 9-oji, viešbutis „Park Inn by Radisson Kaunas“, Gamma salė, 2 aukštas. 10 valandų ir 30 minučių, taigi stebuklingų preparatų pristatymas vyksta jau pusantros valandos (nuo 9 ryto).

„O, kaip blogai, kad pertrauką padarėt, poveikio nebus, - iš tolo pasigirsta specifinis (čaižaus tembro, su lenkišku akcentu) „vaistus“ pristatančios firmos atstovės balsas. – Nu, ką padarysi, dabar nusipirkit ir pratęskit... 20 dienų vartokit, tada 10 dienų pertrauka ir vėl 20 dienų. Ne, didesnio kiekio negalima – tik po nubrauktą arbatinį šaukštelį. Ryte ir vakare. Sutrikęs virškinimas? Tai tada balzamą vartokit tik po valgio arba valgio metu. Aukštas kraujo spaudimas? O, tai balzamas labai tinka, sureguliuos. O jūsų žemas? „Tai va čia kaip tik pagalba, nes iš tikrųjų hipotonikams geras dalykas, tik tada po pusę šaukštelio dukart dienoj,“ – lyg iš rašto pyškina konsultantė. O kartu su antibiotikais ar kitais vaistais? Taip, tinka, jokio šalutinio poveikio nebus, tik jei ir balzamą, ir ortoflieksą, tik geriau ortoflieksą į burną, o balzamu tepti skaudamą vietą... Reumatoidinis artritas jums? O, tai čia puikus vaistas, žinokit...“

Konsultantė sukasi spėriai, nes žmonių salėje – gyva galybė. Vienas to teiraujasi, kitas kito. Didžiulė eilė išsiraičiusi prie staliuko, ant kurio stovi įjungtas, bet nenaudojamas kasos aparatas, o anapus stalo - vyriškis. Jis pardavinėja balzamą ir ortofleksą. Žmonės traukia pinigus ir perka negailėdami – sau, antrajai pusei, kaimynams, giminėms. Ir po 2 buteliukus, ir po 4 ar net 6. Prekeivio piniginė net išsipūtusi nuo šimtinių...  Nė vienam pirkėjui nepasiūlomas kasos čekis...

Baigiantis pristatymo laikui ir man pavyksta prasibrauti prie šito vyruko. Paprašau, kad duotų paskaityti ortoflekso aprašymo (jis – ant pakuotės), nes atskiro lapelio, kaip apie stebuklingąjį balzamą, nėra. „Tik nepabėkit su buteliuku,“ – išgirstu įspėjimą.

Mane pamačiusi su tuo buteliuku, konsultantė suskumba paaiškinti, kad „Ortoflex“ – ne Ukrainos gamybos (kaip Altajaus balzamas), o iš Didžiosios Britanijos atvežtas! Užsimenu, kad jo pakuotėje – labai nedaug, o kaina – labai didelė. Jei imčiau kelis buteliukus, gal akciją pritaikytų? Konsultantė tik nusikvatoja – jokiu būdu! Vaistai esą graibstyte graibstomi, ir taip kaina nedidelė. Šalimais su jau įsigyta pakuote stoviniavusi bobulė, išgirdusi tokį dalyką, išsitraukia piniginę ir nusiperka dar dvi pakuotes. „Ant ateities“. „O jei pabrangs? – prasitaria. – Viskas gi brangsta.“ Jos pavyzdžiu paseka ir kiti susirinkusieji, nes konsultantė užsimena, kad dar neaišku, kada kitą kartą Kaune pasirodys.

Kai konsultantė negirdi, užklausiu tos senolės, ar ji pirmąkart balzamo nusipirko. Ne, sako, jau antrąsyk. Vėl kursą kartos. Padėjo? Iš pradžių lyg ir jutusi pagerėjimą, bet vėliau klubo sąnario skausmai atsinaujinę... „Bet daktarė (konsultantė – red.) sakė, kad labai geri vaistai, kad poveikis ne iškart pajuntamas, gal dar per mažai laiko? – gūžteli pečiais senolė. – Niekas iškart nepadeda.“ Ar negaila pinigų? Lazdele pasiremianti moterėlė padejuoja, kad „vaistai“ labai brangūs, bet esą kur dėsies, kai labai skauda...

O čia dar pasigirsta konsultantės ciepsėjimas, neva kompanija dirba jau dešimt metų, išsiaiškinusi vaistų poveikį, todėl garantuoja, kad ir balzamo, ir to kito skystimėlio poveikis duos puikų efektą.

Jei tai vaistai, ar jie registruoti, ar leidžiama juos platinti Lietuvoje? Konsultantė informuoja, kad tai – maisto papildas, o visi platinimui reikalingi leidimai „tikrai yra“.

Viskas legalu? Deja!

„O jei man šitie vaistai netiks, jei paaiškės, kad kuriai nors jų sudedamajai daliai esu alergiška, ką tada daryt? – apsimetusi ligone, klausiu konsultantę. – Grąžinčiau, bet čekių neduodat…“

Ši išpučia akis - girdi, nieko čia tokio, ateisiu ir grąžinsiu. Nereiks jokio čekio. Tiesa, priims tik nepradarytą buteliuką. Vis tiek neatstoju – tai kam kasos aparatas, jei čekiai neišmušami? Konsultantė nustebusi atrėžia, kad ir taip jos kolega vos spėja suktis, šitiek žmonių reik aptarnauti, kur ten su čekiais terliosis, laiko nėra! Va šis pristatymas jau eina į pabaigą, o tą pačią dieną laukia dar trys! Ji nuramina, kad be čekio nebus sunku įrodyti, jog balzamas pirktas pas juos – niekas šitų produktų į Lietuvą esą daugiau neveža – tik bendrovė „Litvara“.

Galiausiai ji sutinka su manimi, kad neduoti pirkėjams čekių – „negerai“, bet patikina, jog čekiai, kiek tą dieną buvo suprekiauta, įmušami „po to, grįžus į biurą Vilniuje“. „Kad padarytas pažeidimas, nu kaip ir taip, bet matot, kad nespėja,“ – priduria ji. 

Ką gi, laikas atversti kortas – prisistatau esanti žurnalistė ir pasiteirauju, koks konsultantės vardas, išsilavinimas. Sutrikusi šviesiaplaukė pasisako esanti Hana Šumska, jos kolega (tuo metu kaip tik išėjęs į mašiną atsinešti „papildymo“) – Vitalijus Zališevski. „Ne, nemeluosiu – mano išsilavinimas ne medicininis. Mokytoja esu,“ – prisipažįsta. Ir priduria, kad apie siūlomus preparatus informacijos turinti labai daug – internete skaičiusi… O vaistai esą platinami „tikrai legaliai“.

Ne vaistai, o maisto produktai

Patikriname, ar Hana nemeluoja – kreipiamės į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM vadovą Gintautą Barcį.

„Jei ant informacinio lapelio parašyta, kad tai maisto papildas, vadinasi, pas mus toks balzamas tikrai neregistruotas, - paaiškina jis. – Nes tai ne vaistas, o maisto produktas. O maisto produktų kokybe ir sauga rūpinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).“

V.Barcys priduria, jog maisto papildams iš ES šalių įvežti leidimo nereikia, o atvežami iš trečiųjų šalių (balzamas importuojamas iš Ukrainos) turi būti notifikuoti. Notifikavimo klausimus esą sprendžia kita tarnyba – Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC). „Taigi šnekėkite su visuomenės sveikatos centru ir veterinoriais,“ – pataria G.Barcys.

„Veterinoriai“, anot jo, turi teisę patikrinti ir įvežamų maisto produktų sudėtį - ar jie saugūs, ar atitinka sudėtį, skelbiamą informaciniame lapelyje ir t.t. O dėl klaidinančios reklamos, kad maisto produktai neva išgydo galybę ligų, platintojus (tai yra bendrovę „Litvara“) esą turėtų prigriebti dar kita - Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Štai kiek daug valdiškų institucijų rūpinasi mūsų šalies piliečių sauga ir gerove! Tik kokie tos kontrolės rezultatai, jei platintojai dirba išsijuosę, vos spėja klientus aptarnauti…

Norėjome paklausti UAB „Litvara“ direktoriaus Andrejaus Dzenisevič, kodėl platinami nenotifikuoti produktai, kodėl maisto papildai reklamuojami kaip vaistai, kodėl parduodant juos nenaudojamas kasos aparatas, vadinasi, slepiami mokesčiai, tačiau reklaminiame lapelyje nurodytu telefonu atsiliepusi moteris informavo, kad bendrovės direktorius išvykęs į užsienį.

Komentarai

VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė Lina Misiūnaitė:

- Įmonė, kuri nori platinti maisto papildus, turi turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Jį išduoda mūsų tarnyba. Per pastaruosius metus nustatyta tik pora atvejų, kai maisto papildų platintojas tokio pažymėjimo neturėjo. Bendrovei „Litvara“ pažymėjimas išduotas šių metų balandžio 16 dieną. Tačiau jei produktas įvežamas iš trečiųjų šalių, jį reikia notifikuoti. Tą atlieka Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

Pasienio veterinarijos postuose atliekami dokumentų patikrinimai. Produktai, kilus įtarimų, gali būti nukreipiami į laboratorijas ištirti, o iš rinkos paimami tirti gavus vartotojų skundų. Mes ypatingą dėmesį skiriame maisto papildų saugai. Jei nustatome pažeidimus, tokius produktus uždraudžiame platinti ir apie tai informuojame Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VTAT). Mes tik protokolą surašome, bausti negalime – baudą skiria VTAT.

2013 metais surašėme 5 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolus dėl maisto papildų reklamos. Esame gavę skundą ir dėl UAB „Litvara“ platinamo maisto papildo „Desiatisil altaiskij“, pradėtas tyrimas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus vyr. specialistė Viktorija Belousovaitė:

- Maisto papildai balzamas „Desiatisil altaiskij“ ir „Ortoflex“ nėra įtraukti į notifikuotų maisto papildų sąrašą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką notifikavimas reikalingas tik maisto papildams, įvežamiems iš trečiųjų šalių, taigi tik balzamui.

Notifikavimo ir stebėsenos procedūra, kurią vykdo VVSC, yra labai svarbi, nes nustatyti nesaugius ar nelegalius maisto papildus, esančius rinkoje, ir pašalinti juos užtrunka ilgai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai tai įgyvendinti, kaip matome iš situacijos rinkoje, yra sudėtinga.

Kasmet iš trečiųjų šalių į Lietuvos rinką įvežama apie 1000 skirtingų rūšių maisto papildų, didžioji jų dalis atkeliauja iš Rusijos.

Vilniaus VSC 2012 metais nustatė 330 atvejų, kai maisto papildai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Per šių metų pirmąjį pusmetį reikalavimų neatitiko net pusė pateikiamų į rinką maisto papildų.

Nuo 2012 metų gruodžio 14 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo griežtesni reikalavimai teiginiams, apibūdinantiems maisto produkto sveikumą. Europos maisto saugos tarnybos, remiantis moksliniais tyrimais, patvirtinti 222 leidžiami vartoti teiginiai apie maisto produktų sveikumą.

Už gaminio saugą ir ženklinime pateikiamą informaciją yra atsakingas gamintojas. Patikrinti, ar maisto papildas yra tikrai tokios sudėties, kuri nurodoma etiketėje, galima atlikus laboratorinius tyrimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) , vykdydama kontrolę rinkoje, tokius tyrimus atlikti gali ir turi, bet jų reikalingumą ir skaičių suplanuoja ir nustato pati VMVT.

Vienareikšmiškai galiu patvirtinti, kad maisto papildams priskirti gydomąjį poveikį yra įstatymo pažeidimas, už jį numatyta atsakomybė.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Marius Žemgulis:

- Įmonė „Litvara“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2012 metų pabaigoje, o PVM mokėtojų registre – šių metų balandžio mėnesį. Įmonė turi registruotą kasos aparatą.

Pagal aprašytą situaciją galima įtarti, kad įmonė, privalėjusi išduoti pirkėjui EKA kvitą ir to nepadariusi, padarė mokestinį pažeidimą, tai yra neišdavė dokumento ir galimai neapskaitė pajamų. Vilniaus AVMI primena, kad už kvito neišdavimą įmonei gresia bauda nuo 500 litų, tačiau kur kas didesnės sankcijos lauktų patikrinus įmonę ir nustačius, kad ji neapskaito pajamų, slepia kitus mokesčius – reikėtų sumokėti visus mokesčius ir gali būtši skirta iki 50 proc.  sumos siekianti bauda.

Mokesčių inspekcija ragina apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus informuoti trumpuoju pasitikėjimo telefonu 1882, e. anketa VMI internetiniame puslapyje www.vmi.lt, programėle išmaniesiems telefonams “Pranešk” arba Mokesčių inspekcijos padaliniuose. Priminsiu, jog mokesčių mokėtojų nepakantumas mokestiniams nusižengimams į valstybės biudžetą jau padėjo grąžinti 76,5 mln. litų nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė:

Mūsų tarnyba per 2012 metus ir šių metų pirmąjį pusmetį išnagrinėjo 20 bylų dėl pavojingų maisto produktų patekimo į rinką, iš jų – 1 bylą dėl nesaugaus maisto papildo patekimo į rinką. Pažeidėjui buvo skirta 1000 litų bauda.  Pagal Produktų saugos įstatymą, įmonėms, pateikusioms į rinką nesaugius maisto produktus, gali būti skirta bauda nuo 500 iki 80 tūkst. litų. Jos dydis priklauso nuo to, ar padaryta žala sveikatai, įvertinamos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Dėl maisto produktų reklamos pažeidimų pernai nagrinėta 10 bylų, per šių metų I pusmetį – 17. Už šio įstatymo reikalvimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skirta bauda nuo 1 iki 30 tūkst. litų. Jei pažeidimas mažareikšmis, galima taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Kiekvienu atveju dėl baudos dydžio sprendžia tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija kolegialiai.

Tarp kitko:

Negali nestebinti toks valstybės institucijų atlaidumas pažeidėjams, kurių, kaip matyti iš statistikos, daugėja. Ir kaip nedaugės! Kai skiriamos tik simbolinės baudos, sunku tikėtis, kad nuo neaiškios kilmės ir kokybės produktų Lietuvos rinka kada nors apsivalys. Juk matant, koks šių produktų populiarumas, 500 ar 1000 litų (tai yra gresiančią baudą) nesunkiai įmanoma surinkti per vieną pristatymą, ir patikllius žmones sėkmingai kvailinti toliau.

UAB „Litvara“ (dirba 5 darbuotojai) veikla – kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse. Per visą veiklos laikotarpį įmonė tesumokėjusi 7573 litus visų mokesčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nu jo

nu jo portretas
čia gerai pavaro šarlatanai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių