- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei kada nors teko nusipirktas kruopas tuoj pat išmesti dėl ten įsiveisusių mažulyčių kenkėjų, sutiksite, kad dalintis maistu su šliaužiančiais, graužiančiais ir skraidančiais vabzdžiais – jausmas itin nemalonus.
Pasirodo, kenkėjiškų vabzdžių, puolančių įvairius maisto produktus ir žaliavas, priskaičiuojama gausybė, o jų padaroma žala kasmet kainuoja milijonus eurų.
Milžiniški nuostoliai
Viskonsino (JAV) universiteto duomenimis, kasmet iki 10 proc. viso JAV teritorijoje pagaminto maisto sugadina, užteršia ar suėda įvairūs kenkėjai. Besivystančiose šalyse šis rodiklis viršija 50 proc. Apie trečdalis pasaulio grūdų pasėlių kiekvienais metais prarandama būtent dėl kenkėjų padarytos žalos.
Akivaizdu, kad įvairius sandėliuojamus maisto produktus, pradedant grūdais baigiant paruošta ir supakuota produkcija, puolantys kenkėjai sukelia problemų tiek žaliavos tiekėjams, tiek gamintojams, tiek galutiniam vartotojui. Dėl kenkėjų veiklos produkcija kaista, drėksta ir ima pelyti, praranda maistines savybes, prastėja prekinė išvaizda.
Sandėliuojamos produkcijos kenkėjų požymiai
Maisto ir kitus sandėliuojamus produktus puolančių kenkėjais skiriasi išvaizda, mitybos įpročiais, tačiau vystymasis jų panašus. Džiovintuose, biruose produktuose kenkėjai sudeda kiaušinėlius, iš jų išsiritusios lervos graužia, išnaromis, voratinkliais, kokonais bei išmatomis užteršia maisto produktus, kuriuos belieka šalinti, kad užkratas neišplistų.
„Sandėliuojamos produkcijos kenkėjų rūšių yra gausu, daugiausia puolami maisto produktai – miltai, makaronai, sausainiai ir kiti gaminiai su miltais, tai pat įvairiausi grūdai, sėklos, dribsniai, saldumynai, džiovinti vaisiai ir grybai, riešutai, prieskoniai, arbatžolės, kava, sausas naminių gyvūnų ėdalas ir kt. Didžiausią žalą daro kenkėjų lervos ir vikšrai, besimaitinantys mūsų maistu ir sugadinantys jį išmatomis, palikdami smulkų raizginį, panašų į voratinklį“, – kenkėjų ypatumus aptaria biologas Liutauras Grigaliūnas.
Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų, Lietuvoje labiausiai paplitę sandėliuojamos produkcijos kenkėjai yra straubliukai, milčiai, skaptukai, aruodvabaliai, ugniukai, kandys ir erkutės. Kiekvienais metais jų padaryti nuostoliai patuština įmonių ir gyventojų pinigines. Ekspertai pabrėžia, kad nėra lengva nustatyti, ar sandėliuojami produktai apnikti kenkėjų, tačiau tam tikri požymiai niekdarius išduoda:
• produkcija arba jos pakuotė apgraužta, skylėta;
• produkte, pakuotėje arba šalia matomi suaugę gyvi arba negyvi vabzdžiai, kiaušinėliai, lervos, vikšrai, lėliukės ar šilkiniai kokonai;
• produkcija apteršta kenkėjų išmatomis, išnaromis;
• užkrėsti grūdai kaista, turi pelėsio kvapą;
• nuo grūdų kenkėjų pakitusi miltų spalva.
Pavojus labai realus
Tikima, kad maistinės kandys ar kiti maisto produktuose įsitaisę kenkėjai didelės įtakos mums nedaro, juolab negali pakenkti sveikatai: dažnas patars kruopas perplauti, miltus persijoti, tačiau ekspertai turi kitokią nuomonę.
„Dėl kenkėjų veiklos sumažėja maisto kokybė, o tai lemia ne tik finansinius nuostolius, menkesnį pasisavinamų maistinių medžiagų kiekį ir naudą, tačiau gadina įmonių reputaciją. Vis tik svarbiausia, kad dėl kenkėjų padidėja sandėliuojamos produkcijos jautrumas pelėms ir įvairioms bakterijoms, grybeliui, todėl rizika sveikatai visai reali. Ne veltui užkrėstus produktus rekomenduojame šalinti ir jokiu būdu nevartoti jų maistui, net nešerti jais naminių gyvūnų“, – perspėja L. Grigaliūnas.
Kontrolė ir naikinimas
Kad sandėliuojamoje produkcijoje neatsirastų kenkėjų, būtina užtikrinti rekomendacijas atitinkančias laikymo sąlygas. Prieš sandėliuojant grūdines kultūras ir kitus produktus, patartina atlikti patalpų dezinfekciją, feromoninėmis gaudyklėmis stabdyti kenkėjų plitimą.
„Pats efektyviausias maisto atsargas puolančių kenkėjų naikinimo būdas – apdoroti užkrėstas patalpas specialiomis dujomis, dezinfekuoti tuščius sandėlius. Būtina atminti: jei leisime kenkėjams plisti, produktai bus sunaikinti, o nuostoliai tik didės. Gyventojams siūlome šalinti visus namuose laikomus apkrėstus maisto produktus, švariai išvalyti spinteles, lentynas, sandėliukus, o apsaugai nuo suaugusių vabzdžių nuolat naudoti specialias kenkėjus viliojančias gaudykles“, – apibendrina biologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...