- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet apie 4 tūkst. žmonių Lietuvoje suformuojama stoma. Po žarnyno operacijos jie pabunda su prie šono priklijuotu maišeliu. Prieš operaciją kartais tvirtinantys, kad geriau negyventi iš viso, nei gyventi su stoma, vėliau, supratę, kad gyvenimas dėl to iš esmės nepasikeitė, jie nebenori prisiminti savo žodžių.
Vis garsiau prabyla
Dėl vėžinių ar kitų žarnyno ligų pašalinus dalį storosios žarnos, suvirškinto maisto likučiai iš organizmo pasišalina ne įprastu būdu, o per šone išvestą stomą. Anksčiau ją turintys žmonės buvo linkę tai slėpti, tačiau dabar vis garsiau prabyla.
Birutei Kriaučiūnienei stoma buvo išvesta prieš keturiolika metų. "Man buvo susiformavęs storosios žarnos pūlinys. Medikai skubiai operavo. Po operacijos pabudau su stoma. Nesupratau, kas tai, nebuvau nei girdėjusi apie ją, nei jos mačiusi. Nežinojau, ką reikės daryti. Paskui ligoninėje man viską paaiškino. Iš pradžių padėjo kiti, o dabar apsitarnauju, stomos priemones pasikeičiu pati. Esu sveika, gyvenu gerai. Tiesa, kasdien išgeriu po pusę tabletės vaistų nuo aukšto kraujospūdžio, bet dėl to aš tikrai nesu ligonė. Ir man nepatinka žmonės, kurie skundžiasi savo sveikata. Man nėra kada galvoti apie ligas ar liūdėti. Turiu daug visokių veiklų: daug skaitau, neriu, mezgu, bendrauju."
Pasiteiravus, ar dabar, turėdama stomą, ji labiau galvoja apie tai, ką gali valgyti ir ko ne, 84-erių metų senjorė prisipažino ir dabar kartais paragaujanti jai patinkančių rūkytų produktų.
Sirgo divertikulitu
66-erių Birutė D. su stoma gyvena metus. Praėjusį rudenį ją ėmė varginti sunkiai pakeliami nugaros skausmai. "Kadangi anksčiau mane ne kartą kamavo radikulitas, pagalvojau, kad ir šįkart tas pats. Taip pasakiau ir šeimos gydytojai poliklinikoje. Ji išrašė leidžiamų vaistų nuo skausmo, tačiau kraujo tyrimų neatliko. Beveik po savaitės apsilankiau pas šeimos gydytoją dar kartą. Pasiguodžiau, kad vaistai nepadeda – dėl skausmų nebeužmiegu. Tik tada man buvo atlikti kraujo tyrimai, kurie parodė tokį stiprų uždegimą, kad poliklinikos gydytoja buvo pasiruošusi man kviesti greitąją", – nemalonią patirtį prisiminė pašnekovė.
Kauno klinikinėje ligoninėje atlikus echoskopiją paaiškėjo, kad Birutei trūko storoji žarna. Dar iki šių įvykių moteris sirgo divertikulitu. Tai liga, kai storoji žarna apauga polipais. Paaiškėjo, kad vienas tokių polipų prieš keletą dienų buvo trūkęs ir žarnos turinys išsiliejęs į pilvo ertmę. Kadangi viskas buvo uždelsta, buvo prasidėjęs stiprus pilvaplėvės uždegimas ir net sepsis. Moteris buvo skubiai operuota, jai suformuota stoma. "Dėl to man nebuvo jokio šoko – džiaugiausi, kad pagaliau praėjo didžiuliai nugaros skausmai. Iš pradžių po operacijos buvau labai silpna. Daug metų sergu astma, ligoninėje persirgau dar ir plaučių uždegimu, prasidėjo miastenijos (raumenų silpnumo lėtinė liga – red. past.) komplikacijos, – pasakojo moteris, dvi savaites po operacijos praleidusi reanimacijoje. – Būdama sunkios būklės, stomos priemonių pati nekeičiau – tai darė ligoninės personalas, padėjo ir dukra. Iš pradžių tikėjausi, kad man per metus išims stomą, kad tuštinimasis vyks, kaip įprasta, – per tiesiąją žarną. Gydytojai pasakė, kad atkurti įprastą kelią reikia per metus laiko."
Po pusmečio buvo suplanuota stomos panaikinimo operacija. Tačiau ją teko atšaukti dėl Birutei prasidėjusių miastenijos komplikacijų. Gydytojai nerizikavo, nes buvo neaišku, ar moteris atlaikys dar vieną operaciją. "Taip ir likau su stoma. Jos priemones pasikeičiu pati. Kai paaštrėja miastenija, nebelieka jėgos raumenyse, padeda dukra", – pasakojo kaunietė.
Primena apvalią žaizdelę
"Stoma – apvali žaizdelė, dažniausiai suformuojama šone, prie kurios iš vidaus prisiuvami storosios žarnos kraštai. Iš viršaus užklijuojamas toks pleistriukas – vadinamoji plokštelė, ant kurios galima klijuoti keičiamus maišelius. Žmogus turi labai gerai išmokti užsidėti stomos maišelį tam, kad žarnyno turinys patektų ne ant odos ir jos nenudegintų, o keliautų tiesiai į maišelį, – aiškino Kauno klinikinės ligoninės chirurgas Audrius Paršeliūnas. – Stomos priežiūra yra labai svarbus dalykas. Chirurgo žodžiais, išmokus teisingai prižiūrėti stomą, su ja galima gyventi įprastą gyvenimą."
Mediko žodžiais, jei tik įmanoma, chirurgai stengiasi nevesti stomos, išsaugoti natūralų virškinimo ir išmatų pasišalinimo kelią. "Stoma paprastai suformuojama ekstra operacijų metu, kai kitokios pagalbos negalime suteikti. Stomos išvedimas nesuteikia nei chirurgui, nei pacientams pasitenkinimo. Pacientai to paprastai bijo, nepaisant to, kad, klinikinių tyrimų duomenimis, vertinant pacientų su stoma gyvenimo kokybę, ji mažai kuo skiriasi nuo ankstesnio jų gyvenimo, – atkreipė dėmesį chirurgas. – Būna, kad pacientai sako: geriau mirsiu, nei gyvensiu su ta per šoną išvesta žarna. Bet paskui jie išmoksta prisižiūrėti stomą ir nenori nė prisiminti, ką kalbėjo prieš operaciją. Žmonės prisitaiko ir gyvena normalų gyvenimą, o aplinkiniai dažniausiai net neįtaria, kad jie turi stomą."
Lemia įvairios priežastys
Storosios arba plonosios žarnos stomą chirurgai suformuoja dėl įvairių priežasčių. Viena priežasčių grupė – vėžinės ligos. "Kai operacijos metu pašalinama vėžio pažeista žarnos dalis, sujungti žarnų dažnai tampa neįmanoma. Būna, kad ir išangė išpjaunama, o likęs žarnos galas kaip galinė stoma išvedamas per šoną. Tada ji lieka visam gyvenimui. Stoma suformuojama ir tais atvejais, kai dėl vėžinių ligų susiformuoja žarnyno nepraeinamumas, – tokiu atveju, pasak A.Paršeliūno, jei stoma nebūtų išvesta, žmogus neišgyventų. – Kartais tokiais atvejais, kai pašalinamas vėžys, žarnų spindžiai prieš auglį, kuris užtvėrė kelią judėti išmatoms, ir už jo būna labai skirtingi. Prieš vėžio pažeistą dalį žarna būna labai išsipūtusi, o už jos – siaura, susitraukusi. Daryti žarnų jungtį tokiomis aplinkybėmis yra rizikinga, kad ji paskui neiširtų." Chirurgo žodžiais, tokiu atveju stoma išvedama kuriam laikui – leidžiama žarnai atsigauti, susitraukti. Po kelių mėnesių, kai žarnų spindžiai susivienodina, tokia stoma yra uždaroma, žarnos sujungiamos ir atkuriamas įprastas virškinimo pabaigos kelias.
Stomos priežiūra yra labai svarbus dalykas. Išmokus teisingai prižiūrėti stomą, su ja galima gyventi normalų gyvenimą.
Stomos kartais prireikia ir sergant divertikuline žarnų liga. "Kai prakiūra divertikulas, žarnyno turinys, patekęs į pilvaplėvės ertmę, sukelia peritonitą (ūminį pilvaplėvės uždegimą – red. past.). Tada dažniausiai tam tikras žarnos segmentas pašalinamas ir išvedama laikina stoma. Praėjus uždegimo reiškiniams, infekcijai pilve, atliekama pakartotinė operacija – stoma yra uždaroma", – pasakojo A.Paršeliūnas.
Pasak chirurgo, pasitaiko atvejų, kai ir jauniems žmonėms, sergantiems nespecifiniu opiniu kolitu, reikia pašalinti visą storąją žarną. Tada, jei nėra sąlygų suformuoti naują rezervuarą, taip pat išvedama stoma.
Ar galima po kiek laiko uždaryti stomą ir atkurti natūralų virškinimo pabaigos kelią, medikai sprendžia pagal kiekvieną individualų atvejį. "Daug kas priklauso nuo to, kokie pakitimai buvo, ką matė operuojanis chirurgas. Stomos uždarymas yra didelės apimties operacija, ne mažesnė kaip jos išvedimas. Vertinamos įvairios rizikos. Chirurgas su visa komanda turi įvertinti, ar žmogus pakels tokią operaciją. Vertinama ir žarnos būklė, ir gretutinės ligos, ir žmogaus amžius, ir tikimybė, kad viskas sėkmingai sugis, kad nereikėtų trečios operacijos, kurios metu vėl būtų išvesta stoma", – A.Paršeliūno žodžiais, įvertinus visa tai, sprendžiama, ar uždaryti stomą ar palikti.
Vienija stomuotus žmones
Stomos priemonės yra 100 proc. kompensuojamos. Pasak Stomuotų žmonių asociacijos "Diena" pirmininkės Zitos Juškienės, dabartinė stomos priemonių kompensavimo tvarka yra geresnė, nei galiojusi anksčiau, tačiau patogi ne visiems sergantiesiems: "Dabar kompensuojama tiek pat stomos plokštelių ir tiek pat maišelių. Tačiau žmonės – skirtingi, ir vieniems pritrūksta maišelių, kitiems – plokštelių. Būtų geriausia, jei žmogus pats galėtų nuspręsti, kiek maišelių ir kiek plokštelių jam įsigyti. Galėtų būti kompensuojamas ne tam tikras kiekis stomos plokštelių ir maišelių, o skiriamas tam tikras pinigų krepšelis šioms priemonėms įsigyti pagal poreikius. Tada žmogus vaistinėje už krepšelio pinigus įsigytų jam reikiamų priemonių."
Stoma – apvali žaizdelė, prie kurios iš vidaus prisiuvami storosios žarnos kraštai; iš viršaus aplink ją tvirtinama vadinamoji plokštelė ir maišeliai.
Pašnekovė pastebi, kad dėl stomos labiau kompleksuoja vyresnio amžiaus žmonės. "Jauni žmonės – kitokie. Jie nieko neslepia, domisi, nori sužinoti daugiau apie gyvenimo su stoma galimybes. Jie nori ir į baseiną nueiti, ir visomis prasmėmis visavertį gyvenimą gyventi. Ir tai įmanoma", – įsitikinusi moteris.
Pasak Z.Juškienės, kol žmogus po stomos suformavimo operacijos dar būna ligoninėje, problemų nekyla. Jos prasideda išvykus į namus. "Ligoninėje juo rūpinasi personalas. Prieš išvykstant iš jos, žmogui paaiškinama, kaip prižiūrėti stomą, ką ir kaip daryti. Bet žinote – stresas, ir žmonės viską pamiršta. Grįžę namo supranta, kad nieko neprisimena, kad jiems trūksta žinių ir įgūdžių", – pasak Z.Juškienės, tokiems žmonėms gali padėti sveikatos priežiūros specialistai ir Stomuotų žmonių asociacija "Diena".
Pagalbą asociacija teikia nemokamai: konsultuoja, pataria, jei reikia, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus tam, kad asmuo būtų pripažintas turintis specialiųjų poreikių. "Asociacijoje susitikę stomuoti žmonės padeda vieni kitiems. Tam, kad žmogus neliktų vienas su savo problema, čia veikia savipagalbos grupės. Į Stomuotų žmonių asociaciją "Diena" kviečiame stoti ne tik pacientus ir jų šeimos narius, bet ir sveikatos priežiūros specialistus bei socialinius darbuotojus, kuriems rūpi stomuotų žmonių problemos. Iškilusias problemas spręskime kartu", – kvietė asociacijos pirmininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...