Ar gali aliejus gydyti vėžį?

Maistininkai visais laikais stengėsi kurti tokią produktų reklamą ir įvaizdį, kad šis būtų kuo paveikesnis vartotojo sąmonei. Žvelgiant į prekių lentynas ir itin patrauklias produktų pakuotes lengva pasimesti, kas yra tikra, o kas tariama. Dar labiau sugluminti gali pačių prekybininkų kuždami saldūs žodeliai, tokie kaip „produktas, praturtintas vitaminais“ ar „pasižymintis antivėžinėmis savybėmis“.

Masina prekės paveiksliukas, o ne užrašai

Grynas.lt jau rašė apie „vaisinius“ jogurtus, kuriuose tikrų vaisių yra tik tiek, kad to pakaktų ant pakuotės spausdinti užrašą „su tikromis uogomis“ arba į sudėtį įrašyti esą gaminys sudėtyje turi braškų, mėlynių, aviečių ar dar kokių uogų net nenurodant tų sudedamųjų kiekio ar jų procentinės dalies. Iš esmės tai nėra pažeidimas, tačiau vis tik nėra malonu pirkti jogurtą su želatinos „uogomis“ , pagardintomis aromatizatoriumi, kuriame vos viena kita tikroji uoga įdėta kaip liaudyje sakome „dėl kvapo“, o tiksliau dėl gražaus užrašo etiketėje.

Primename, kad sudėtis rašoma mažėjimo tvarka ir pirmos įrašomos tos sudedamosios dalys, kurių yra daugiausiai. Ir jei, tarkime, persikų ir apelsinų gėrime daugiausiai vandens, tai būtent vanduo ir turi būti įrašytas pirmas, o po to seks apelsinai, kurių 19 kartų daugiau nei persikų ( jų apskritai pakelyje gali būti vos 1 proc.). Bet ar dažnai mes tas sudėtis skaitome? Pavaizduotas paveikslėlyje didelis sultingas persikas ir čiumpame nepasižiūrėję, kiek vis tik tų persikų gėrime yra.

Produktų „praturtinimas“

Dar viena kategorija verta aptarti - „praturtinti“ ir „pagerinti“ produktai. Ir atrodytų visai neblogas turėtų būti papildomai vitaminizuotas produktas iki tol, kol pagalvoji, o kam apskritai reikia dirbtinai „gerinti“ kokybišką maistą? Ir kai pradedi skaityti daugelio vitaminizuotų produktų sudėtį, atrandi, kad sintetiniai vitaminai juose puikiai „sugyvena“ su aibe sveikatą negerinančių dirbtinių priedų. Taip pat nereikia pamiršti, kad vitaminai yra naudojami esant reikalui spalvai išlaikyti ar sustiprinti kai kurių konservantų ir dažiklių efektą. Gerai bent tai, kad daug rečiau susiduriame su neva gydomąsias savybes turinčiu maistu.

Nors pastaruoju metu po atitinkamų visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojusių sprendimų draudžiančių teigti, kad vienoks ar kitoks maisto produktas turi gydomųjų savybių, šių teiginių naudojimas marketinge tikrai tapo retesnis, tokių atvejų vis tiek pasitaiko, o kartais įgauna net anekdotinį pavidalą. „Priešvėžiniai“ kiaušiniai ar mišrainės „nuo peršalimo“- laki gamintojų fantazija pasirodo dar ir šiandien „kuria“ stebuklingus produktus.

Kur auga palmės ir ką gydo aliejus

Keliaujant pro prekių lentynas parduotuvėje akis už aliejaus, kurio etiketė privertė stabtelėti ir patyrinėti atidžiau. Aliejaus „Vilnius“ etiketę puošiantis palmės lapas kartu su užrašu „ iš Lietuvoje pagamintų sėklų“ tikrai kelią nuotaiką bet kuriam, kas žino, kur toji Lietuva yra ir kur vis tik auga palmės. Šioks toks aiškumas atsirado, kuomet pradedame nagrinėti tai, kas smulkiu šriftu parašyta kitoje etiketės pusėje. Taigi, tai pirmiausiai vis tik mums puikiai pažįstamas rapsų aliejus ir tik 15 proc. palmių. Įstatymo tai nepažeidžia, tačiau vartotojo atžvilgiu elgiamasi šiek tiek nesąžiningai.

Taip pat nepažeidžia įstatymų teiginys esą aliejus „su karotinu“, nors pagal šią logiką (įvertinant, kad bet kokią medžiagą, kurios kiekis 100 gr. atitinka 15 proc. tos medžiagos RPN, gali būti nurodoma atskirai etiketėje ) galima drąsiai prekiauti svogūnais „su vitaminu C“ ar morkomis su tuo pačiu karotinu. Be to, retas vartotojas žino, kad jei kalbėtume apie vitamino A sintezę organizme, tai svarbiausias ne karotinoidų kiekis apskritai , o beta-karotino dalis juose.

Tikėkimės, kad apskritai šiuo atveju kalbame apie bent jau natūraliai esantį karotiną, o ne apie priedą. Žongliravimas gražiais iš aliuzijas į sveikatingumą esančiais teiginiais galiausiai virsta štai tokiu marketingu - platintojo „Sanitex“ pateikiamame aprašyme apie šį aliejų rašoma „... aliejus gausus natūralaus karotino ir vitamino E, pasižymi antivėžinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis“.

Aliejaus gamintojai: aliejus antivėžinių savybių turi, bet vėžio negydo

Bendrovės „Rukola“, kuri ir gamina aptartiną aliejų „Vilnius“, atstovų teigimu, šis aliejus iš tiesų pasižymi antivėžinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, tačiau tokia informacija ant šios prekės etikečių neberašoma, nes sugriežtinti reikalavimai ant maisto produktų žymėti jų įtaką sveikatai.

„Informacija iš esmės yra teisinga, bet nereikėtų suprasti to tiesiogiai, kad naudojant šį aliejų, jis apsaugo nuo vėžio ar jį gydo“, - patikslino bendrovės atstovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad palmių aliejus, kurio didžiąją dalį sudaro rapsai, praturtintas karatinoidais, kurie nors ir vertinami nevienareikšmiškai, iš tiesų yra žmogaus organizmui naudingi. „Rukola“ atstovė taip pat pridūrė, kad palmių aliejus Lietuvos rinkoje yra išskirtinis produktas, kuris pasižymi tuo, kad atlaiko labai aukštas temperatūras, o jame kepamam maistui suteikia sodrią geltoną spalvą.

GRYNAS.lt primena, kad ES įstatymai leidžia gamintojams ir pardavėjams rašyti apie maisto produktų įtaką sveikatai tik specifinius, sunormintus teiginius, todėl įvairioje literatūroje minimi teiginiai, kad palmių aliejus gali apsaugoti nuo įvairių ligų, tarp jų ir Alzhaimerio bei vėžio, nėra leidžiami žymėti ant produktų etikečių.

Mitybos specialistas: maistas nėra vaistas

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas siūlo atsargiai vertinti gamintojų teiginius apie neva gydomąsias maisto savybes.

„Gamintojai tikrai yra linkę padidinti maisto produkto poveikį, nes bet kokiu atveju maisto produktas negali gydyti, - įsitikinęs mitybos specialistas. - Šnekamojoje kalboje ar liaudies medicinoje tokius terminus žmonės vartoja, bet iš tikrųjų maistas yra maistas, jo paskirtis yra aprūpinti organizmą maistinėmis fiziologiškai aktyviomis medžiagomis, bet maistas negali pasižymėti gydomuoju poveikiu“.

R. Stukas pabrėžia, jeigu produktas gydo – jis jau laikomas vaistu. Kartais tokia maisto produktų kategorija kaip maisto papildai, kurie turi farmacinę formą, yra priskiriami maistui. Pašnekovas sako, kad ir tokiu atveju teigti, kad maisto papildas gydo – netinkama, kapsulės tik papildo maisto racioną maistinėmis medžiagomis.

„Žmonės dažnai viską priima tiesiogiai, užtai gamintojai, pasinaudodami žmonių patiklumu arba nežinojimu, nori, kad jų produktus labai pirktų ir tarsi suteikia tokį gydomąjį poveikį. Pagal Europos reglamentus galima rašyti tik sveikatinimo teiginius, bet jokiu būdu negalima painioti sveikatinimo su gydymu“, - akcentavo profesorius.

Paklaustas apie palmių aliejų ir gamintojų naudojamą teiginį, kad šis turi antivėžinių savybių, R. Stukas patvirtino, kad palmių aliejuje esantis beta-karotenas yra antioksidantas, o tai reiškia, kad jis turi galimybę mažinti vėžio atsiradimo riziką.

„Jeigu žmogus tai perstatys ant produkto, gali suprasti, kad produktas apsaugos nuo vėžio, bet tikrai taip nėra. Sveikatinimo teiginių gamintojas negali užrašyti tokių, kokie tik šauna į galvą. Viskas turi būti labai sureglamentuota, turi būti laikomasi teisės aktų. Iš vienos pusės, antioksidantai betakarotenas tikrai pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Kuo žmogus gaus daugiau tų antioksidantų, tuo bus geriau, nes jie gali apsaugoti nuo laisvųjų radikalų, kitokios žalos organizmui. Tačiau antioksidantų bet kur yra – bet kokioje daržovėje, vaisiuje. Vienose jų yra daugiau, kitur mažiau. Palmių aliejuje beta-karoteno yra daug. Tai labai gerai. Bet reikia nepamiršti, kad tame pačiame palmių aliejuje yra labai daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina širdies kraujagyslių ligų riziką“, - aiškino profesorius ir pridūrė, kad jeigu pradėtume nagrinėti daugumą produktų, kiekviename iš jų rastume tiek pliusų, tiek minusų.

„Vartotojas turi žinoti, kad joks maisto produktas negydo jokių ligų. Jeigu yra liga, ne maisto produktais gydytis. Mitybą reikia sureguliuoti tam, kad organizmas gautų visų medžiagų, kad jis būtų komfortinės būklės, tada ir pačiam organizmui bus lengviau kovoti su ligomis ir gydytojams bus lengviau jas gydyti“, - vartotojus išlikti budriais ragino Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. R. Stukas.


Šiame straipsnyje: vėžysaliejusOnkologija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl gripo komplikacijų gali tekti net persodinti širdį
    Dėl gripo komplikacijų gali tekti net persodinti širdį

    Medikai sako, kad nors gripo sezonas jau prasidėjo, tačiau skiepytis nuo jo dar nėra vėlu. ...

  • Kaip išvengti vėlyvų užkandžių pagundų?
    Kaip išvengti vėlyvų užkandžių pagundų?

    Atėjus rudeniui, tenka priprasti, kad atsikelti rytais yra šiek tiek sunkiau, bet taip pat pamažu pastebime, kad galime mėgautis ir jaukiais vakarais namuose. Tuo pačiu, deja, iškyla tikimybė, kad ilgiau vakarojant labiau išalksime ir...

  • 83 kraujo donorai pasipuošė Garbės donoro medaliais
    83 kraujo donorai pasipuošė Garbės donoro medaliais

    Savaitgalį Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos salėje, vyko Nacionalinio kraujo centro (NKC) inicijuota mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinė kraujo komponentų transfuzija – nuo donoro iki recipiento“. Konferencija dialog...

  • Maisto kultūra: kokia ji Lietuvoje?
    Maisto kultūra: kokia ji Lietuvoje?

    Kokia maisto kultūra pasižymi lietuviai? Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovai pabrėžia, kad, kaip rodo naujausi tyrimai, lietuvių mityba dar nėra visiškai subalansuota ir sveika, be to, vertėtų susirūpinti ir išmetamo maisto kiek...

  • Lietuvoje daugėja gripo atvejų
    Lietuvoje daugėja gripo atvejų

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai sumažėjo.  Nors bendras sergamumo rodiklis sum...

    1
  • Kauno rajone peršalimo ligos labiausiai atakuoja vaikus
    Kauno rajone peršalimo ligos labiausiai atakuoja vaikus

    41-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 72,4 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę, informuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas. ...

  • Reikia ar nereikia Lietuvai alternatyvios medicinos?
    Reikia ar nereikia Lietuvai alternatyvios medicinos?

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog alternatyvi medicina gali įžengti į tradicinę sveikatos sistemą, tačiau mažais žingsneliais, o netradiciniai metodai turėtų būti grindžiami mokslu. ...

    6
  • A. Unikauskas paneigė mitus apie mitybą
    A. Unikauskas paneigė mitus apie mitybą

    „Nuo seno galvojama: valgysiu riebalus – storėsiu. Tai nelogiška. Juk visas maistas, kurį mes suvalgome, perdirbamas. Įsivaizduokite fabriką, į kurį atvežate medieną, ir jis pagamina medieną. Ar yra logikos? Kai kažką suvalgote, o...

  • Įspėja: pažadus pagerinti sveikatą dalija ir šarlatanai
    Įspėja: pažadus pagerinti sveikatą dalija ir šarlatanai

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje šmėžuoja vis daugiau reklamų ir reklaminių straipsnių apie revoliucingus prietaisus ar preparatus, esą leidžiančius greitai ir efektyviai atsikratyti įvairiausių ligų bei sveikatos sutrikimų. Patik...

  • Profesionalūs treneriai: bėgimas ir įkrauna, ir gydo
    Profesionalūs treneriai: bėgimas ir įkrauna, ir gydo

    Bėgimas įkrauna. Bėgimas gydo. Bėgimas ramina. Bėgant dirba pagrindiniai kūno raumenys, gerėja kraujotaka, sąnarių ir kaulų būklė, stiprinama širdis, greitėja medžiagų apykaita, gerėja miego kokybė ir psichinė žmogaus sveikata. Taip&n...

Daugiau straipsnių