Gydytojas rezidentas K. Kilčauskas apie medikų atidirbimą regionuose: problema opi

Įrašu K. Kilčauskas sutiko pasidalyti ir su portalo kauno.diena.lt skaitytojais.

„Per paskutinius 10 metų jau antrą kartą grįžtame prie siūlymo Seime visus jaunus gydytojus išsiųsti į regionus atidirbti po rezidentūros. Nebesvarbu kas valdžioje – socialdemokratai ar konservatoriai. Taip, problema opi. Pacientai skundžiasi, kad nėra kaip patekti pas gydytoją. Pas kuriuos patenka, dažnai jau turėtų eiti užtarnauto poilsio, o ne kamšyti sistemos personalo skyles.

Šioje vietoje mes susiduriame su realybe, kad per paskutinius 31 nepriklausomybės metus:

– nesukurta sveikatos apsaugos tinklo vizija. Kur ir kokių paslaugų reikia?

Kadangi bijoma net liestis prie medikų krūvio problemos, vienam slaugytojui gali tekti nuo kelių iki keliasdešimt pacientų per budėjimą.

– Neturint vizijos, neįmanoma prognozuoti, kur ir kokių specialistų trūksta ir trūks.

– „Sodra“, ligonių kasos nemonitoruoja sistemos. Duomenys fragmentiški, nepanaudojami analizei.

– Kadangi bijoma net liestis prie medikų krūvio problemos, vienam slaugytojui gali tekti nuo kelių iki keliasdešimt pacientų per budėjimą. Taip pat ir su gydytojais. Nusprendus kas yra saugu pacientui, gali tekti uždaryti skyrius.

– Medikų atlyginimai vis dar neatitinka EBPO santykinių dydžių. Paimi šalies vidutinį darbo užmokestį (VDU), padaugini iš koeficiento. Tiesą sakant iš visų sveikatos sektoriaus darbuotojų – gydytojų atlyginimai labiausiai nutolę nuo EBPO standartų.

– Turime vieną mažiausių (konkuruojame su Latvija) sveikatos sektoriaus finansavimų visoje Europos Sąjungoje. Taip pat vieną didžiausių priemokų iš kišenės procentą. Mokame patys už vaistus, už odontologines paslaugas. Tiek ir tos nemokamos sveikatos apsaugos.

– Gydytojai rezidentai susigrūdę Vilniuje ir Kaune. Nėra jokių sąlygų išvažiuoti į kitus regionus. Net lengviau darbintis med. gydytoju, ką daugelis ir daro. Judumo sistema veikia tik ant popieriaus ir yra niekaip neprižiūrima. Žodžiu, vienu metu gydytojai rezidentai kamšo Vilniaus ir Kauno personalo skyles, o laisvu nuo darbo laiku dar pakamšo ir visos likusios Lietuvos personalo skyles.

Šalys, kurių pavyzdžiu remiamasi siūlant atidirbti po rezidentūros:

– Latvijoje dar 2015 metais priimta įstatyminė bazė, kurioje parašyta, kad mediko teisės yra žemiau paciento. Suprask, jei spjaus į veidą, atsiprašyti turi medikas. Tai lėmė krūvą neadekvačių sprendimų. Vienas iš jų atidirbti po rezidentūros. Emigracija išaugo, paslaugų netolygumai padidėjo.

– Graikija. Ten išvis jokio atidirbimo po rezidentūros nėra. Darbas regione yra studijų proceso dalis.

Vienu metu gydytojai rezidentai kamšo Vilniaus ir Kauno personalo skyles, o laisvu nuo darbo laiku dar pakamšo ir visos likusios Lietuvos personalo skyles.

Žvelgiant į kitas valstybes: kuo didesnė šalis, tuo didesnė ir specialistų pritraukimo į regionus problema:

– Specialistą regione išlaiko santykiai su kolegomis, su administracija ir galimybė realizuoti savo specialybę, adekvatūs darbo krūviai.

– Regione labiau linkęs dirbti žmogus, kuris pats yra iš to regiono. Einama į mokyklas, kalbamasi su moksleiviais, bandoma sudominti medicinos studijomis, padedama susigaudyti sistemoje ir net finansuojamas mokslas.

– Vykimas į regionus praktikai yra didelė dar ikidiplominių arba medicinos studijų dalis.

– Laisvas gydytojų rezidentų judumas rezidentūros metu. Judumo klausimus sprendžia ne skyriaus ar klinikos vadovas, kuriam rezidentas reikalingas kamšyti personalo skyles, o pats rezidentas. Sudaromos sąlygos nuotoliniam mokymuisi universitete, pasirūpinama būstu, transporto išlaidomis, mokami priedai. Sudaromos galimybės bazėje dirbti papildomai.

– Vyksta išorinis studijų ir rezidentūros bazių kokybės monitoravimas. Pripažįstama, kad bet koks laikas nekokybiškoje bazėje, net regione, yra per didelė kaina sumokėti gydytojo ruošime.

Taigi, metas kalbėti apie gydytojų rezidentų judumą rezidentūros metu, o ne po jos“, – socialiniame tinkle rašė medikas.

Freepik.com nuotr.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta savaitės pradžioje, siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Pasak jo, Seimo analitikų pateiktais duomenimis, panaši tvarka galioja trijose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų kaimyninėje Latvijoje. „Mes siūlome ketverius metus padirbėti Lietuvoje, aišku, galime kalbėti ir apie trumpesnį laiką, siūlome patį principą, jei būtų finansuojama mažiau, 50 proc., atitinkamai mažiau, o jei pats finansuoja – tada rinktųsi, kur nori, arba gali finansuoti pati įstaiga“, – pataisas pristatė komiteto vadovas.

Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Jei valstybė apmokėtų pusę studijų kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.

Metas kalbėti apie gydytojų rezidentų judumą rezidentūros metu, o ne po jos.

Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.

Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.

Pataisų aiškinamajame rašte taip pat remiamasi tokią tvarką vertinusio Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimu, kad rezidentų studijos yra ypatingos, jie nėra „vienodomis ir palyginamomis sąlygomis su kitais studentais“, todėl nustačius prievolę atidirbti lygybės principas nėra pažeidžiamas.

„Kaimynai latviai tai jau yra padarę. Mes matėme, kad Europos Sąjunga neprieštarauja, nelaiko, kad tai darbo jėgos kažkoks suvaržymas, ir siūlome, jei valstybė finansuoja visas rezidentūros studijas, būtų pareiga, rezidentas prašytų valstybės finansavimo, sudarytų trišalę sutartį“, – sakė A. Matulas.

Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.