Alergija – XXI amžiaus rykštė (alergologo komentaras)

Daugėja suaugusiųjų, staiga susergančių alergija. Kiaurus metus leisdavęsi į ilgus pasivaikščiojimus, pavasarį jie nebegali išeiti į lauką; paragavus riešutų, kuriais anksčiau galėjo mėgautis iki soties, kūną išberia ir prasideda dusulio priepuoliai.

„Persišaldo“ panašiu laiku

Studentė Gintarė Dumbliauskaitė alergija susirgo būdama abiturientė. „Pavasarį su šeima važiavome į sodybą, buvo pats augalų žydėjimo metas. Čiaudėjau, ašarojau ir nesupratau, kas man darosi – galvojau, gal persišaldžiau. Deja, tas “persišaldymas„ kasmet panašiu laiku – balandį, pražydus beržams ir pušims, – pasikartodavo“, – prisimena G.Dumbliauskaitė, tikrąją diagnozę – šienligę, arba alergiją žiedadulkėms, – sužinojusi kur kas vėliau.

Netrukus jos aplinkoje atsirado keletas draugų, taip pat studentiškais metais susirgusių alergija. „Su šia diagnoze nesijaučiu vieniša. Draugai juokauja, kad aš juos šienlige užkrėčiau. Dabar su jais sekame, kada pradeda žydėti mus erzinantys augalai“, – pasakojo kaunietė.

Jiems pražydus, maždaug mėnesį mergina stengiasi kuo mažiau laiko praleisti lauke. „Tarp keturių sienų visą mėnesį neišsėdėsi, bet į iškylas eiti tuo metu atsisakau. Žinau, kad gamtoje vis tiek ramiai nepabūsiu“, – prisipažino mergina, septynerius metus kankinama alergijos.

Kaltas pavojingas vaistas?

Panašiu laiku kaip šienligei merginai atsirado ir alergija lazdyno riešutams, obuoliams. Užtenka suvalgyti porą lazdyno riešutų, ir ištinsta liežuvis. Dėl šios alergijos mergina negali valgyti kai kurių šokolado rūšių, sausainių, šokoladinio kremo.
„Jei riešutų maisto produkte yra santykinai nedaug, ant jo pakuotės didelėmis raidėmis apie tai nerašoma. O gaila, nes man ir nuo “riešutų pėdsakų„ pradeda graužti gomurį, išberia“, – pastebėjo mergina, išmokusi perskaityti ant pakuotės mažomis raidelėmis surašomas maisto produktų sudedamąsias dalis.

G.Dumbliauskaitė įsitikinusi, kad alergijos jai atsirado metus panaudojus jaunatviniams spuogams gydyti dermatologės skirtą ontraceptiką, kuris dėl keturių moterų mirtį atnešusio šalutinio poveikio neseniai uždraustas Prancūzijoje.

Studentės nuogąstavimams davė pagrindo ir jos draugės patirtis: pastaroji ūmiai atsiradusią alergiją braškėms susiejo su kitos rūšies kontraceptinėmis tabletėmis.

Susirgo po gimdymo

Kai kurios moterys skundžiasi po gimdymo atsiradusiomis alerginėmis reakcijomis. Po antrosios dukters gimimo alergija šalčiui ėmė kankinti Henrietą. Žiemą perėjus per lauką parausdavo, patindavo veidas, neužsimovus pirštinių – ir rankos. Moteris negalėjo valgyti ledų.

„Kartą iš šaldiklio išsiėmiau mėsą pietums gaminti – per kelias sekundes sutino pirštai“, – prisiminė moteris. Iš gydytojų išgirdo diagnozę: alergija šalčiui. „Džiaukitės, kad ne karščiui: nuo šalčio daug lengviau apsisaugoti, nei vasarą nuo karščio“, – tąkart paguodė gydytojas.

Po gimdymo atsiradusia alergija lazdyno riešutams skundėsi ir Lauryna. 30 metų juos valgiau nesisaugodama, o gimus sūnui supratau, kad esu jiems alergiška.  „Nebegaliu jų valgyti – iš karto išberia“, – sakė moteris.

Pavojingi „naujadarai“

Kodėl suaugusysis staiga tampa alergiškas? Medikai pastebi, kad alerginė reakcija organizme įprastai neprasideda staiga. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) ligoninės Kauno klinikų Klinikinės imunologijos ir alergologijos sektoriaus vadovės profesorės Brigitos Šitkauskienės, alerginėmis ligomis susergama dėl dviejų pagrindinių priežasčių: paveldimumo ir aplinkos veiksnių (alergenų, lėtinių ligų, žalingų veiksnių).

„Alergija pasireiškia padidėjus organizmo jautrumui įvairioms iš išorės patenkančioms, tokioms kaip maistas, vaistai, chemikalai, vabzdžių nuodai, ir pačiame organizme susidarančioms medžiagoms“, – priminė profesorė.

Daugėja mokslinių duomenų, rodančių, kad ir vakarietiškas gyvenimo būdas, didėjanti urbanizacija, ekspozicija naujiems alergenams (kombinuotas ir genetiškai modifikuotas maistas, agresyviai veikiantys odą cheminiai junginiai ir kita) didina riziką susirgti alergija.

„Didėjant aplinkos taršai ir daugėjant aplinkoje naujadarų – modifikuotų cheminių junginių, mūsų imuninė sistema veikiama neigiamai, pakinta imuninis atsakas į aplinkos veiksnius. Tam tikros medžiagos identifikuojamos kaip genetiškai svetimos, tai yra kaip alergenai, ir prieš jas imami gaminti antikūnai“, – aiškino B.Šitkauskienė.

Alergija vaistams

Pastebima, kad suaugusiesiems būdingesnės tam tikros alergijos rūšys. Pavyzdžiui, šienligė, medikamentinė alergija, alergija kai kuriems maisto produktams.

Iš vadinamojo maisto produktų didžiojo aštuoneto (pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kiti riešutai, žuvys, jūrų gėrybės, sojos, kviečiai), atsakingų už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą, vaikai labiau alergiški pienui, kiaušiniams, kviečiams, sojoms, o suaugusieji – žuvims, jūrų gėrybėms.

„Įvairūs papildai, konservantai, dažikliai ir kitos cheminės medžiagos maisto produktuose neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą ir tai taip pat lemia vis dažnesnes alergines reakcijas“, – pastebi B.Šitkauskienė.

Alergija vaistams išsivysto vidutiniškai 2–5 proc. jais gydytų ligonių. Profesorės teigimu, alergiją gali sukelti bet kuris vaistas, kaip ir bet kuris maisto produktas. Labai ilgas ir dažnas vaisto vartojimas, didelės dozės, vartojimo būdas, kai vaistas skiriamas injekcijoms, genetiniai veiksniai padidina medikamentinės alergijos riziką.

Ar kontraceptiniai, hormoniniai vaistai gali išprovokuoti alergiją maisto produktams, šienligę?

„Mano praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad galėčiau teigti, jog kontraceptiniai vaistai išprovokavo alergines reakcijas ne pačiam vaistui, o maistui ar žiedadulkėms. Prieš keletą dešimtmečių mokslinėje literatūroje buvo diskutuojama, ar kontraceptiniai vaistai gali sukelti alergiją maistui. Paaiškėjo, kad dažniau jie gali būti ne alergijos, o maisto netoleravimo ir kitų nepageidaujamų reiškinių priežastis. Jeigu moteris serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, yra sutrikusi organizmo neuroendokrininė savireguliacija, pakitęs hormonų balansas, – tai gali iš dalies nulemti didesnį įsijautrinimą vieniems ar kitiems alergenams“, – tvirtino profesorė.

Susirgus alergija, gydytoja pataria patiems nespėlioti, kas ją galėjo sukelti, o kreiptis į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą, kuris atliks specialius tyrimus ir tiksliai nustatys alergenus, kurie galėjo nulemti ligą.

Organizmo valymas nepadeda

Medikai pastebi tendenciją: vis daugiau žmonių susivilioja alergijas gydytis valydami  organizmą. Šį gydymo būdą siūlo netradicinės medicinos atstovai. Taip besigydantys žmonės alina save ilgalaikėmis dietomis, po kurių alerginės reakcijos kartais net padidėja, gali padidėti ir imlumas infekcijoms. Profesionalūs medikai specialias dietas be alergenų skiria tik tais atvejais, kai alergijos priežastis – maisto alergenai.

„Ateina ligonių su labai įsisenėjusiais alergijos simptomais, kurie po pusmetį valo organizmą, naudoja augalinės kilmės preparatus, bičių produktus, o ligos priežastis yra, pavyzdžiui, įsijautrinimas žiedadulkių alergenams, todėl tokie gydymo būdai gali tik stiprinti simptomus. Noriu pabrėžti, kad alergija yra ne organizmo užterštumas, o padidėjusi imuninė reakcija į alergenus. Pirmiausia reikia valyti ne organizmą, o aplinką – mažinti joje, maiste esančius alergenus“, – tvirtino gydytoja.

Pasak B.Šitkauskienės, visuomenėje gajus ir kitas klaidingas įsitikinimas: susirgau alergija, nes nusilpo imunitetas. „Ateina žmonės ir prašo skirti ko nors imunitetui pastiprinti. O yra priešingai: alergija yra padidėjęs organizmo atsakas prieš alergenus, kai organizmo imuninė sistema per aktyviai reaguoja į aplinką. Ir gydydami alergiją mes kaip tik ne skatinam, o slopinam organizmo reakciją prieš alergeną“, – sakė profesorė.

XXI amžiaus epidemija

Alergija vadinama civilizacijos liga, nes kuo geriau išvystyta šalies ekonomika, tuo daugiau gyventojų kenčia nuo alergijos. Statistikos duomenimis, Europoje daugiau kaip 100 mln. gyventojų serga alerginėmis ligomis, 25 proc. sergančiųjų yra vaikai.

Sergamumas šiomis ligomis sparčiai auga visame pasaulyje. Alerginės ligos užima penktą vietą tarp visų amžiaus grupių lėtinių ligų ir yra trečia pagal dažnumą vaikų iki 18 metų lėtinė liga.

Jei sergamumas alerginėmis ligomis didės tokiais pat tempais kaip iki šiol, 2015 m. alergine liga sirgs kas antras pasaulio gyventojas, todėl alergija dažnai vadinama XXI a. epidemija.

Alerginės ligos labai pablogina paciento gyvenimo kokybę, kartais gali sukelti net mirtį. Prasidėjusi alerginė reakcija „išderina“ imuninę sistemą ir, ypač negydant, viena alergijos forma gali virsti kita arba išprovokuoti ir kitos alerginės ligos pasireiškimą (vienu metu sirgti keliomis alerginėmis ligomis), pvz. alerginis rinitas gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų komplikacijas – sinusitus, otitus, gali peraugti į alerginę astmą.

Negydant alerginio rinito, labai nukenčia ir gyvenimo kokybė, gali sutrikti miegas, sumažėja darbingumas, gebėjimas susikaupti ir įsisavinti žinias, atlikti tikslų darbą.

Komentaras

Gydytoja alergologė, LSMU docentė Jūratė Staikūnienė:

Labai dažnai alergija mumyse glūdi, ir mes nė neįtariame ją turintys. Gali praeiti ir keletas metų, kai žmogus jau yra įsijautrinęs dulkėms, žiedadulkėms ar maisto produktams, iki tos dienos, kai alergija pasireikš tam tikrais simptomais – jis pradės sloguoti, čiaudėti, pasunkės kvėpavimas, ašaros, paraus ir niežės akys. Tiksliai nežinoma, kodėl alergija pasireiškia vienu ar kitu metu, tačiau tai tikrai yra susiję tiek su žmogaus vidine organizmo būsena, tiek su alergenų kiekiu aplinkoje. Dažnai atlikus tyrimus ir nustačius, kad žmogus yra įsijautrinęs vienam ar kitam alergenui, jis nustemba: man nieko nėra, nejaučiu jokių simptomų. Paskui atvyksta po metų ir sako: taip, man jau prasidėjo alergija. Taigi, mes iš anksto, dar nepasireiškus alergijai, galime perspėti žmones, kokių alergenų jie turėtų vengti.

Negalima teigti, kad moterys yra alergiškesnės nei vyrai. Tiesa, kartais alergija moterims gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių organizme. Nėštumas, gimdymas, stresas – visa tai yra pasikeitusios vidinės organizmo būsenos, susijusios su poveikiu imuninei sistemai. Ir būtent esant tokiems pokyčiams gali prasidėti alergija, nors moteris greičiausiai jau prieš tai buvo jautri tam tikriems alergenams. Gali būti pavienių atvejų, kai naudojant kontraceptikus dėl vykstančių hormoninių pokyčių pasireiškia alergija. Bet šioje srityje nepakanka duomenų, kad tai būtų įrodyta moksliškai.

Vienintelė alerginė liga, kur moterys lyderiauja – tai alerginis kontaktinis dermatitas, arba egzema, sukelta kosmetikos priemonių ir cheminių medžiagų, naudojamų buityje. Taip yra dėl to, kad moterys dažniau šias priemones naudoja. Tai – ir alergija kvapams, metalams. Moterys dažniau kvepinasi, puošiasi bižuteriniais gaminiais, kuriuose gausu nikelio. Iš metalų būtent nikelis dažniausiai sukelia alergiją. Nikelio yra visur, kur naudojami netaurieji metalai: monetose, net baltame aukse, kai kuriose sidabro rūšyse pasitaiko nikelio priemaišų. Tai tampa didele problema, nes apie 10 proc. Europos moterų yra alergiškos nikeliui. Todėl dabar ant kokybiškų metalinių prekių dažniausiai pažymima, kad jose nėra nikelio. Ar žmogus alergiškas nikeliui, svarbu išsiaiškinti prieš protezuojant dantis, nes šio metalo dedama į pigesnius dantų implantus.

Labai svarbu nustatyti ir patvirtinti, kam konkrečiai žmogus alergiškas. Jei žmogų po pietų restorane ištiko gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas, jis gali apskritai pradėti bijoti valgyti. Svarbu nustatyti tikslią diagnozę, išaiškinti maisto produktą, sukėlusį alergiją. Tai nuramina pacientą – jis žino, ko saugotis. O esant nervinei įtampai, kuri veikia mūsų imuninę sistemą, susidaro palankesnės sąlygos alergijai pasireikšti, ja jau sergant – ligai paūmėti. Šiandien, kai alergija maistui dažnėja ypač tarp vaikų ir kūdikių, sukelia pavojų jų gyvybei, reikia skleisti žinias apie alergiją, mokyti ne tik pacientą, jo tėvus, bet ir visuomenę apie alergijos požymius, kaip elgtis staiga alergijai pasireiškus.

Alergijos klinikoje „CD8 klinika“ taikome vieną efektyviausių šiais laikais alergijos gydymo būdų – imunoterapiją. Skirtingai nei įprasti vaistai, imunoterapija ne slopina alergijos simptomus, o suformuoja organizmo toleranciją alergenui. Sergantiesiems leidžiamos nedidelės alergenų dozės, gydymo kursai kartojami 3–5 metus. Po tokio gydymo susidaro ilgalaikė imuninė tolerancija alergenams, galinti trukti dešimtmečius. Nebelieka alergijos simptomų, mažėja įsijautrinimas ir kitiems alergenams. Imunoterapija efektyvi sergant alergine sloga, šienlige, astma ir gydant geliančių vabzdžių sukeltas alergines reakcijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
XXI amžiaus epidemija- augalines riebalai!!!! Ne aliejus o riebalai.

mociute

mociute portretas
nesuprantu kas cia darosi- jau kelinta diena kosulys, ciaudulys, dusulys, varva nosis, pakimo balsas, nors temp nera. Atrodo praeis, bet jjau kelinta diena uzkimstos nosys--negi del to leksi pas gyd. Juk turi praeiti, jeigu ziema didziausius salcius atlaikiau, o dabar balandzio gale reikia sirgti ir nezinia nuo ko ir kaip gydytis. O ta alergija jau pries kelis metus tyre, bet nenustate.
VISI KOMENTARAI 2

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių