Alergija, peršalimas ar net mirtis – dėl užteršto patalpų oro

Atvėsus orams patalpose praleidžiame itin daug laiko. Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti užterštas net iki dešimties kartų daugiau nei lauko. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija net kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad daugiau nei trisdešimties procentų pastatų patalpos turi problemų dėl oro kokybės. Tačiau kol kas daugelis pakankamai neįvertina šios problemos mastų.

Svarbus drėgmės balansas

Higienos normos diktuoja, kad žmogui palanki santykinė oro drėgmė yra 35-65 procentai. Deja, prasidėjus šildymo sezonui, ji nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio. Sausas oras dirgina gleivinę, didina jautrumą oru plintantiems cheminiams teršalams, virusams ir alergenams. Taip padaugėja susirgimų kvėpavimo takų ligomis, astmos bei alergijos paūmėjimų.

Per didelė drėgmė taip pat kenkia organizmui. Yra daug tyrimų, įrodančių ryšį tarp patalpų drėgmės ir kvėpavimo takų infekcijų, kosulio ir dusulio, astmos formavimosi ar astmos paūmėjimų. Drėgmė taip pat yra susijusi su bronchitu ir alergine sloga. Kai drėgmė viršija 70 proc., pradeda augti pelėsiai, kurie taip pat gali pažeisti kvėpavimo sistemą.

Mirties priežastis

Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad dėl nepakankamos oro kokybės kasmet miršta apie pusė tūkstančio žmonių. Mirties priežastis – apsinuodijimas gamtinės kilmės radioaktyviosiomis dujomis – radonu. Atmosferoje jis išsisklaido ir jo kiekis yra labai mažas. Uždarose erdvėse, pavyzdžiui, pastatų viduje, radonas gali kauptis ir pasiekti didelį tūrinį aktyvumą, taip sukeldamas neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Moksliškai įrodyta, kad padidinta radono koncentracija gyvenamosiose patalpose yra viena plaučių vėžio formavimosi priežasčių.

Pavojinga kūdikiams

Ypač jautrūs oro teršalams yra kūdikiai ir maži vaikai. Staigi kūdikių mirtis dažniausiai mažylius ištinka tarp dviejų savaičių ir vienerių metų amžiaus. Ji siejama būtent su patalpų oro tarša ne žmogiškos kilmės toksinais. Tokia prielaida daroma dėl to, kad pastebėta, jog tokių mirčių daugiau pasireiškia šaltuoju periodu, kada patalpų oras būna labiau užterštas.

Didžioji dauguma naujagimių parvežami į šviežiai išdažytas ar kitaip suremontuotas patalpas. Manoma, kad taip kūdikiui sudaroma saugi sterili aplinka. Iš tikrųjų čia tikėtina labai didelė toksinų koncentracija. Reikėtų kūdikius kiek galima labiau saugoti nuo naujų sintetinių gaminių. Juos prieš naudojant reikia arba kelis kartus perplauti arba išvėdinti.

Patarimai, kaip pagerinti namų oro kokybę:

Vėdinkite. Per didelė anglies dvideginio koncentracija patalpų ore dažniausiai susijusi su vėdinimo problemomis – jo visiškai nėra arba jis nepritaikytas didesniam žmonių skaičiui. Pačia bendriausia prasme vėdinimo paskirtis – panaudoto oro pašalinimas iš patalpos ir pakeitimas oru iš lauko. Gyvenamosiose patalpose oras turi būti pakeičiamas maždaug kas keturias valandas, o mokyklų klasėse, darbo vietose vėdinti reikėtų intensyviau.

Švarinkite grindis. Siurbkite jas. Kambarių siurbimas su HEPA filtrą turinčiais siurbliais gali sumažinti įvairių nenaudingų medžiagų koncentraciją. Rekomenduojama kambarius siurbti du ir daugiau kartų per savaitę, nepamiršti reguliariai keisti ar valyti filtrų. Taip pat reiktų neatsisakyti ir drėgno grindų valymo, o prie durų laikyti didelį kilimėlį.

Palaikykite tinkamą drėgmės lygį namuose. Gamindami maistą, įjunkite kvapų sugerėją ar praverkite langą, o besimaudant praverkite ventiliacijos angas. Neperlaistykite augalų. Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Sutaisykite lašančius vamzdžius ir kranus.

Komentaras

Infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis:

– Aplinkoje pasklidę virusai niekur nedingsta. Jų yra tiek vasarą, tiek žiemą. Tik žmogus, atvėsus orams, nesugeba prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Vasarą dažniau atidarome langus ir patalpos yra geriau išvėdinamos. Žiemos metu – taupome šilumą, rečiau įsileidžiame šviežio oro. Galimybė greičiau susirgti kokia nors peršalimo liga priklauso ir nuo to, ar namuose valome paviršius drėgna šluoste. Tokiu būdu surenkame įvairiausius mikrobus. Jei dulkės valomos tik su šluotele – sukeliami dulkių debesys ir mikrobai bei virusai po to vėl grįžta ant paviršių.