Akių traiškanojimas gali byloti apie ligą

"Patarkite gerų lašiukų ar kokių nors namų receptų arba papildų, ar dar ko, kad nustotų traiškanoti akys? Nežinau, ar tai susiję su kontaktiniais lęšiais, bet anksčiau taip netraiškanodavo, kaip paskutinį mėnesį. Visą dieną akių kampučiuose traiškanos kaupiasi. Ką daryti?" - klausia Olivija.

Atsako specialistė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė dr. Rasa Liutkevičienė:

- Nedidelis traiškanojimas rodo, kad akys sveikos ir atlieka visas funkcijas. Jis nekenksmingas, atlieka natūralią apsauginę funkciją, taip išsivalo akys. Traiškanas paprastai sudaro negyvos odos ląstelės, riebalinės ir gleivinės išskyros iš akių liaukų bei smulkūs svetimkūniai (dulkės, makiažo likučiai), patekę į akį. Dieną šios išskyros nesikaupia, nes dažnai mirksime ir ašarų plėvelė padeda jas nuplauti. Miegant šis procesas nevyksta, todėl visos išskyros susikaupia vidiniuose akių kampučiuose ir palei blakstienas. Jeigu pasireiškia gausus, pakitusios spalvos ar pobūdžio traiškanojimas, jis gali būti pavojingas.

Akys tiek naujagimiams, tiek vaikams, tiek suaugusiems gali traiškanoti dėl daugybės priežasčių. Dažniausios traiškanojimo priežastys: blefaritai (voko krašto ligos), vokų liaukų ligos, vokų kremzlės ligos, blakstienų ligos, junginės ligos (konjunktyvitai), ašarų aparato funkcijos pakitimai, ašarų maišelio ligos.

Šiltas ar karštas oras, saulės vonios, maudymasis baseine, vandens telkinių vanduo, dulkės, smėlis ar nešvarumai oro kondicionierius, sausas oras – visi šie faktoriai tiesiogiai veikia tiek priekinį, tiek užpakalinį akies segmentą ir gali lemti regėjimo problemas. Daugelį lėtinių infekcinių ir neinfekcinių akių ligų sukelia poilsis prie vandens.

Vanduo ir smėlis gerai atspindi ultravioletinius spindulius, todėl kai žmogus žvejoja, maudosi, deginasi, jį veikia dar didesnis UV spindulių kiekis. Pagrindinės ligos, kurias gali sukelti saulės šviesoje esanti UV spinduliuotės dozė - fotokeratitas ir fotokonjunktyvitas. Būtent šie sutrikimai, dažniausiai ir apibūdinami kaip akių skausmas, dilgčiojimas, paraudimas, ašarojimas, svetimkūnio jausmas akyje, padidėjęs vokų jautrumas. Taip pat karštas oras didina sausų akių sindromo paūmėjimą, blakstienų šaknų maišeliuose gyvenančių erkučių suaktyvėjimą. Jos labai mėgsta šilumą ir suaktyvėja šiltuoju metų laiku. Todėl po vonios, saulės vonių, buvimo pirtyje traiškanojimas dar labiau padidėja.

Pasenusių ar pažeistų kontaktinių lęšių nešiojimas, per ilgas nešiojimas, pasenusio kontaktinių lęšių priežiūros tirpalo naudojimas gali sukelti traiškanojimą. Taip pat ir miegojimas neišsiėmus kontaktinių lęšių. Sutrikus deguonies tiekimui į rageną, ir akių sekrecijos liaukoms išskyrus pernelyg daug baltymų, prasideda komplikacijos ir akys supūliuoja. Dažniausiai kylanti infekcija, susijusi su kontaktiniais lęšiais, yra keratitas. Tai - rimčiausia komplikacija, su kuria gali susidurti kontaktinių lęšių nešiotojai. Ragenoje gali atsirasti randai, trukdantys matyti, dėl to gali prireikti net ragenos transplantacijos.

Pasireiškus akių infekcinei ligai, pagausėjus ar pakitus traiškanų spalvai rekomenduojama tuoj pat išsiimti kontaktinius lęšius bei kreiptis į oftalmologą. O norint išvengti problemų, kurias gali sukelti kontaktinių lęšių nešiojimas, – labai svarbi higiena, optimali pačių lęšių bei jų konteinerio priežiūra ir dažnas kontaktinių lęšių keitimas, minimalus nešiojimo laikas.

Pirmiausia, kruopščiai ištyrus terapeutui ir kitiems specialistams, reikia šalinti priežastį. Užtikrinti higieniškas darbo ir buities sąlygas, teisingą refrakcijos ydų korekciją. Svarbu ir vokų krašto higiena. Vokų krašto nuplovimas naudojant vandenį ir kelis lašus vaikiško šampūno. Gali būti naudojami antibiotikų tepalai, antibiotikų-kortikosteroidų derinys, antivirusiniai preparatai. Kartais reikalingas bendrinis gydymas antibiotikais. Atskiro gydymo reikalauja kartu su blefaritu būnanti ašarų plėvelės disfunkcija, konjunktyvitas, keratitas. Kartais reikalingos ir intervencinės procedūros.