Žmonės – apie greitai lekiantį laiką (apklausa gatvėje)

Elzbieta Daugelienė, senjorė (80)

"Nėra, trūksta laiko, jis lekia labai greitai. Kol išeinu diena, grįžtu jau beveik naktis. Man sunku, todėl einu lėtai, lėtai, laikas lekia greitai, greitai. Pragyventi sunku, laiko trūksta. Nors kadaise, jaunystėje, atrodė, kad jo labai daug.

Vyras mirė, dukra išprotėjo, artimųjų neliko, likau viena, Mane apgavo, buto netekau, išsinuomavau bendrabutį, dabar gyvenu palėpėje.

Būtų nuostabu, kad jauni žmonės suprastų ir kažką norėtų pakeisti valdžioje, kad viršūnėse suprastų mus, paprastus žmones, kad skirtų to laiko visiems žmonėms.

Jonas Lukas Dabravolskis, informatikos ir jos taikymo mokslų VDU studentas (21)

Tai – daiktas, kurį naudoja žmonės. Kiekvienas turi tam tikrą laiko limitą savo gyvenime, todėl turime jį išnaudoti kuo produktyviau.

Laikas bėga taip greitai, kad nespėju padaryti visų darbų. Laikas lekia akimirksniu. Ir nelieka jo laisvalaikiui, kitiems dalykams, savirealizacijai tobulėjimui. Ką daryt, kai laiko būtų? Kažką keisti, turėti dienotvarkę ir prioritetus.

Šiuo metu labai trūksta laiko sau – mokslams, laisvalaikiui, hobiui – grojimui akordeonu, mano mėgiamai liaudiškai, balkanų muzikai.

Gražina Bartuševičiūtė, kirpėja (22)

Laikas – ribotas. Dabartiniame amžiuje, kasdienybėje jo mums labai trūksta. Turime visi savo prioritetus, bet 24 valandų per parą labai mažai – daugiausiai laiko atima darbas ir labai jo trūksta laisvalaikiui, sportui.

Nors tai, žinoma, priklauso nuo požiūrio. Bet kuo labai išnaudosi laiką jaunystėje, tuo daugiau jo liks senatvėje.

Laiko stoką pajutau, kai tapau savarankiška, pradėjau dirbti, kai niekas nepasirūpina manimi, o tik tu pats. Tada pajutau, kai laikas tirpsta greitai. Todėl būtinai turi dabar rūpintis ateitimi, kad turėtum laiko senatvėje.

Rimantas Plūkas, senjoras (77)

Laikas yra viskas. Ir einamieji darbai, ir planai.

Priklauso nuo kiekvieno žmogaus amžiaus. Bet, kai esi pensininkas – jau kitoks laikas. Suvoki, kaip jis greitai pralėkė. Bet nuo jo nepabėgsi.

Studentavimo laikais nesupratau ir neįvertinau laiko. Bet, kai pradėjau  dirbti inžinieriumi, pajutau, kaip jis lekia – 20-30 metų darbe praskriejo ir kaip viena diena.

Vladas Vaitkevičius, poetas (69)

Amžinybė. jei tiki anapusiniu gyvenimu, O jei laikas yra amžinybė, jo nėra. Laikas neturi ribų, erdvės, vietos, nes viskas keičiasi, kinta. Gimstame iš dulkės virstame dulke. Viskas kartojasi amžinuoju ratu. Kitaip gyventi būtų beprasmiška.

Diana Jonaitytė, advokato padėjėja (31)

Labai svarbus ir reikšmingas. Jį vertinu ne darbo ar laisvalaikio prasme. Laiką vertinu per santykį su žmonėmis ir jis man asocijuojasi su netektimi, su žmonėmis – tik tuomet įvertinau jo svarbą ir suvokiau, kiek mažai mes turim laiko.

Laikas ypač svarbus man tapo, kai prieš pusmetį mama susirgo vėžiu. Skaičiavau kiekvieną dieną, vėliau minutę, sekundę. Ir kai jos netekau, laikas man tapo bereikšmiu.

Jį eikvoju, "tempiu", egzistuoju. Iki tol, kol man kelyje atsiras reikšmingi žmonės ir laikas vėl turės vertę.