- Paula Kuncaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno miesto savivaldybėje organizuoto seminaro "Z karta: iššūkis suaugusiesiems" metu Dainavos jaunimo centro psichologė Asta Blandė išsamiai pristatė, kas yra Z karta, kokie jos poreikiai.
Kauno miesto savivaldybėje organizuoto seminaro "Z karta: iššūkis suaugusiesiems" metu Dainavos jaunimo centro psichologė Asta Blandė išsamiai pristatė, kas yra Z karta, kokie jos poreikiai.
Kas yra Z karta?
Pasak A.Blandės, vieno apibrėžimo, kuris nusakytų Z kartą, ji negalėtų išskirti. Visame pasaulyje Z kartos požymiai nurodomi skirtingai. Vieni autoriai mano, kad 1991 m. ir vėliau gimę vaikai jau gali būti laikomi minėta karta, kiti aiškina, kad šiai kartai galima priskirti vaikus, gimusius po 1995 m. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad Z kartos pėdsakų reikėtų ieškoti tik po 2003 m. A.Blandė aiškino, kad minėtos kartos atsiradimo laikas kiekvienoje valstybėje skiriasi, nes šalys vystėsi skirtingai.
"Lietuvoje, galima teigti, Z karta nėra labai ankstyva. Technologijos ir didžiulė kaita mus pasiekė kiek vėliau nei labiausiai išsivysčiusiose šalyse, – kalbėjo psichologė. – Mums turbūt nėra svarbiausiais dalykas apibrėžti, nuo kurių metų mes jau galime teigti, kad tai yra Z karta. Mes kalbame apie vaikus, kurie gyvena tame sparčiai besivystančių technologijų amžiuje."
Dažniausiai pastebimi Z kartos bruožai – ypatingas domėjimasis technologijomis, laisvesnis savo nuomonės reiškimas, taip pat jiems būdingas individualizmas. Pastebima, kad šios kartos atstovai dažniau renkasi individualią veiklą, kai nereikia su niekuo tartis, derintis ar ieškoti kompromisų.
Teigiama, kad Z kartos vaikai susiduria su tokiais sunkumais, kaip vaizduotės ribotumas, dėmesio (susikaupimo) stoka, dažnai vartoja skurdžią kalbą, jiems sunkiau reikšti mintis žodžiu.
Priemonė – bendravimas
"Nekritikuoti ir nebarti. Kritika neveikia ilgai. Galbūt tuo metu, tą minutę, tą sekundę vaikas išgirs, bet ilgalaikio poveikio nebus. Jeigu mes kritikuosime, barsime ir pyksime, vargu ar tas žmogus pasitikės savimi. Reikia ieškoti būdų, kaip padėti, o ne priekaištauti. Svarbu drąsinti ir įvertinti", – patarimus dalijo A.Blandė.
Kalbėdama apie vaikų ir tėvų santykį A.Blandė ypatingai akcentavo svarbą bendrauti: "Tėvai pirmiausia turi pakankamai laiko skirti savo vaikams ir būti dėmesingi klausydami, išklausydami ir rodydami supratingumą. Taip pat tiek žodžiai, tiek veiksmai turi aiškiai sakyti, kad besąlygiškai mylite savo vaiką. Bendrauti, bendrauti, bendrauti. Tik taip sužinosite, kaip jūsų vaikas mąsto, kaip supranta pasaulį, ko siekia."
Spėlioti – beprasmiška
"Kaip žinoti, kas bus ateityje, labai sudėtinga. Lietuviai dar bando vertinti specialybes ir nuspėti, kokios profesijos ateityje bus populiariausios, bet daugelis užsienio specialistų jau sako, kad tai neįmanoma, – pasaulis juk taip greitai keičiasi. Mums reikia vis naujų tam tikrų įgūdžių, tam tikrų dalykų, kad galėtume tame besikeičiančiame pasaulyje gyventi", – kalbėjo A.Blandė.
Kalbėdama apie tai, ko reikia šiai ir ateinančiai kartai, A.Blandė pabrėžė tokias asmenines savybes ir gebėjimus: pasitikėjimas savimi, kritinio mąstymo svarba, tačiau bene svarbiausia – kūrybiškumas, empatija ir intuicija.
"Kūrybiškumas, intuicija ir mokėjimas bendrauti yra tie kertiniai dalykai, ko reikės ateičiai, bet konkrečiai nuspėti, kokių specialybių ateityje reikės, labai sudėtinga", – kalbėjo psichologė.
Darbdaviai Z kartos nemėgsta
1991 m. amerikiečių mokslininkai Neilas Howe'as ir Williamas Straussas pristatė kartų teoriją. Ji pagrįsta nuomone, kad žmogaus elgesys priklauso nuo to, kur ir kaip jis gyveno bei buvo auklėjamas iki 12–14 metų. Jų skaičiavimu, Z karta apima laikotarpį maždaug nuo 2003 iki 2023 m. Pagal kitus duomenis, Z kartai priskiriami gimusieji 1995–2012 m. Šį metų skirtumą lemia interneto, darančio įtaką minėtos kartos ypatumams, paplitimas užsienyje ir Lietuvoje. Hiperaktyvumas, polinkis gilintis į save ir į virtualų pasaulį, nekreipiant dėmesio į gyvą bendravimą ir kitokius informacijos kanalus be interneto – išskirtiniai šios kartos bruožai. Ji daug mažiau apsaugota nuo manipuliacijų negu kitos kartos, nes atsiskyrę nuo realybės žmonės yra priversti tikėti tuo, ką jie sužino internete ir ko negali patikrinti. Tie, kuriems dabar 30 ir daugiau metų, buvo auklėjami su knygomis, o dabartinė karta praktiškai vos ne nuo gimimo susipažįsta su mobiliuoju telefonu ir kompiuteriu. Z kartos gyvenimo dinamika gerokai aukštesnė, todėl jie geba greitai priimti sprendimus. Jos atstovai puikiai moka valdyti informaciją, bet ją apdoroja skirtingai nei ankstesnės kartos: nors ir greičiau, bet tik mažais kiekiais. Taip pat jie pasižymi gebėjimais gerai atlikti kelis darbus vienu metu. Pastebima tendencija greičiau suaugti – mažieji domisi vyresniųjų vaikų ar suaugusiųjų daiktais, pomėgiais.
Manoma, kad Z kartos atstovai bus talentingi idealistai, tačiau ir pragmatikai. Jie sukurs naujas vaizduojamojo meno technologijas, galbūt jiems netgi pavyks išspręsti globalias mūsų planetos problemas. Kiek pagrįsti šitie lūkesčiai, sunku prognozuoti, nes šios kartos atstovai dar nesubrendo.
Tiesa, darbdaviai nemėgsta Z kartos darbuotojų, nes jie dažnai kratosi fizinio darbo. Pastarieji nori mažiausiomis sąnaudomis, net turėdami visiškai menkus gebėjimus ir be jokios patirties užsidirbti maksimalų atlyginimą.
psichika.eu inf.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...