- technologijos inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai naujienų agentūros jums atrinkinėja pačias negatyviausias žinias, sunku išlikti optimistiškiems. Kas laukia rytoj – maras, karas, didžiulis rūšių išnykimas ar klimato kaitos sukelta katastrofa? Iš tikrųjų – visi tie dalykai. Geriausiu atveju, tai laukia dar viena nuobodi darbo diena, po kurios išsilydysite sename pigiame fotelyje bute, kuris niekada jums nepatiko. O gal verta skirti pastangų būti optimistu?
Jūs keliaujate daugiau nei jūsų tėvai ir seneliai. Jūs turite daugiau brangių daiktų nei jie. Jums pasiekiamas geresnis išsilavinimas ir daugiau galimybių. O kur dar technologinė pažanga – jūs kasdien kišenėje nešiojate galingą kompiuterį ir į jį net nekreipiate dėmesio. Nesvarbu kas ir kur esate, jūs vis tiek turite nors kelias priežastis būti optimistais.
Viena iš jų – gyvenimo trukmė. Mokslininkai Australijoje ištyrė beveik 3 tūkst. žmonių duomenis, surinktus 1993-1995 metais. Tyrimo dalyviams reikėjo atsakyti į eilę klausimų, pagal kuriuos mokslininkai įvertino juos kaip labiau optimistiškus ar labiau pesimistiškus. Minimalus tyrimo dalyvių amžius siekė 50 metų, todėl natūralu, kad 2017-aisiais nemažai jų jau buvo mirę.
Tiesą sakant, mirė maždaug 1000. Mokslininkai pastebėjo, kad tie, kurie buvo užkietėję pesimistai, dažniau mirė ankstyva mirtimi. Dažniausiai jų gyvybes nusinešė širdies ir kraujagyslių ligos. Tiesa, vėžiui, panašu, nerūpi, ar esate optimistas, ar pesimistas. Be to, nors ankstyvos mirties rizika tarp optimistų buvo žymiai žemesnė nei tarp pesimistų, pozityvus požiūris į gyvenimą ir ateitį nereiškė, kad žmogus gyvens ilgiau nei mums įprasta. Kitaip tariant, pesimizmas gali sukelti ar prisidėti prie mirtinų ligų, bet optimizmas nuo jų nesaugo.
Mokslininkai pastebi, kad pesimizmas ir optimizmas nėra visai priešingi dalykai. Optimistinis požiūris į ateitį gali skambėti kaip „turbūt bus prastai, bet...“ arba „bus gerai, nors ir...“, o štai pesimistas gali sakyti „turbūt bus prastai, nors ir...“ arba „bus gerai, bet...“ Skirtumas yra mažesnis nei daugelis mano. Tik 9 proc. tyrimo dalyvių galėjo būti priskirti labai pesimistiškiems žmonėms. Be to, mokslininkai pastebėjo, kad su amžiumi optimistai tampa optimistiškesni, o pesimistai – pesimistiškesni.
Ir tai nėra objektyvi charakterio savybė. Jūs galite pakeisti savo požiūrį. Net ir krizinėse situacijose galite surasti priežasčių būti bent šiek tiek optimistiškesniais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...