Tyrimas: panikos ir nevilties banga slūgsta

Pirmoji apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė dramatiškus rezultatus: patiriančių nerimą padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc.).

Antroji apklausa, atlikta balandžio 5-8 dienomis, atskleidė sparčią ir pozityvią emocijų dinamiką. Didžiausias pokytis – patiriančių nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų nuo 64,3 procento sumažėjo iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 procento, jaučiančių pyktį – nuo 35,6 iki 29,3 procento, streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 procento.

„Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas sieja neigiamų emocijų mažėjimą su keliais veiksniais.

„Žmonės pradėjo matyti, kad vaizduotėje susikurtas katastrofos vaizdas neatitinka realybės ir ėmė labiau vadovautis šaltu protu, realia statistika, o ne fantazijomis. Antra, įsijungė natūrali psichikos apsauga, kuri padeda žmogui išvengti ilgalaikio neigiamų emocijų poveikio jas slopindama ar keisdama. Trečia, Lietuvoje neįvyko naujų, ryškių dramatiškų įvykių, kurie būtų galėję sukelti naują emocijų pliūpsnį. Ketvirta, emocijų karščiui kiek atslūgus žmonės apsiprato su naujomis sąlygomis bei pradėjo atrasti naujų nusiraminimo priemonių karantino sąlygomis – ramybę patiriančių padaugėjo nuo 52,9 iki 65,1 procento. Šiuo faktu ypač džiaugiuosi, nes bent kai kuriems iš dalies apmokamos atostogos buvo malonios“, – sako G. Chomentauskas 

Apklausą atlikusios rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad gyvenimo ribojimai, iš pradžių sukėlę emocinį šoką, dabar jau nebėra naujiena – visuomenė su jais apsiprato.

„Karantino pradžioje matėme, kad kartu su nerimu dėl artimųjų bei savo sveikatos, gyventojai nerimavo ir dėl to, kad praras darbą ir pajamas. Besibaigiant pirmam karantino mėnesiui, šis lūkestis, deja, virsta realybe. Taip atsitikus, gali vėl padaugėti neigiamų emocijų, tokių kaip stresas, pyktis ir nerimas“, – tvirtina R. Ališauskienė.

Vis dėl to G. Chomentauskas pabrėžia, kad neigiamų emocijų lygis išlieka labai aukštas. Turint galvoje, kad tai tęsiasi jau ilgą laiko tarpą, neigiamos emocijos gali turėti stiprią neigiamą įtaką individui ir visuomenei. Todėl būtinos bendros bei tikslingos pastangos ne tik kovoti su COVID-19, bet ir gerinti žmonių emocinę savijautą bei bendruomeniškumą.