Tyrimas atskleidė, kad išmanieji prietaisai vaikams nežada nieko gera

Laikas, praleidžiamas prie išmaniųjų prietaisų, susijęs su vaikų nerimu ir stresu, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorė Roma Jusienė. Be to, pabrėžia psichologė, jei vaikystėje tėvai savo dėmesį vaikui pakeičia ekranu, tikėtina, kad ir vėliau žmogus ieškos tokių pačių nusiraminimo būdų, bet vienišumo jausmas, galintis vesti į depresiją, tik didės.

Teigiamų naujienų nedaug

Vienas bendrovės „Facebook“ įkūrėjų Seanas Parkeris neseniai pasakė, kad šis socialinis tinklas buvo sukurtas siekiant išnaudoti žmogaus psichologinį pažeidžiamumą. Kiekvienas paspaudimas „patinka“, komentaras, nauja žinutė išskiria mažytę dopamino (laimės hormono) dalį į smegenis, o mes jo norime vis daugiau ir daugiau, vis dažniau ir dažniau. S. Parkeris nebenaudoja socialinių tinklų ir sako, kad vienas Dievas težino, kokią įtaką tai turi mūsų vaikams.

Tačiau kai ką numano ir mokslininkai. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 2010–2016 m. depresijos epizodą patiriančių paauglių padaugėjo 60 proc. Vaikus, kurie išmaniuosius įrenginius naudoja penkias ir daugiau valandų per dieną, gerokai dažniau aplanko niūrios mintys, įskaitant ir mintis apie savižudybę, o savo pirmą išmanųjį telefoną vaikai JAV gauna būdami vidutiniškai 10 metų – ketvirtoje klasėje.

Vaikus, kurie išmaniuosius įrenginius naudoja penkias ir daugiau valandų per dieną, gerokai dažniau aplanko niūrios mintys.

Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorė R. Jusienė su psichologų ir medikų komanda jau gerus metus vykdo tyrimą ir aiškinasi, kaip šiuolaikinės informacinės technologijos veikia 1,5– 5 metų vaikų sveikatą.

Mokslininkė sako, kad teigiamų naujienų nedaug: vis mažesni vaikai praleidžia vis daugiau laiko prie išmaniųjų prietaisų. Būtent praleidžiamas laikas ir yra pagrindinis bloga žadantis dalykas. „Laikas, praleidžiamas prie ekranų, susijęs su vaikų nerimu. Labai svarbu žinoti, koks laikas saugus. Vaikai iki 2 metų visai neturėtų būti prie ekranų. Mokyklinio amžiaus vaikai – ne daugiau kaip 2 val. Žalinga trukmė – 3–4 val. ir daugiau. Mūsų tyrime vaikų, kurie prie ekranų leistų 3–4 val. per dieną ir daugiau, yra apie 10 proc.“, – pastebi R. Jusienė.

Nors dešimtadalis tyrime dalyvaujančių vaikų nėra taip jau daug, svarsto psichologė, tačiau savaitgaliais 3 ir daugiau valandų prie ekranų praleidžia gerokai daugiau vaikų: „Tokie vaikai ypač išsiskiria nerimastingumu ir streso skale, emocinėmis problemomis dėl patiriamos įtampos.“

Nerimas ir įtampa sukelia ir somatinius simptomus – nerimas persiduoda kūnui. Pastebima, kad vaikai tuomet dažnai skundžiasi pilvo skausmais.

Poveikis psichikos sveikatai neigiamas

Lietuvių šeimas tiriantys mokslininkai pastebi, kad vaikus, linkusius į elgesio problemas, tėvai dar dažniau pasodina prie išmaniųjų prietaisų.

Vaikystėje susiformavę įpročiai paprastai neišnyksta ir paauglystėje. R. Jusienė sako, kad didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai nepakankamai artimo ryšio iš šeimos gaunantys paaugliai tai mėgina kompensuoti technologijomis. Paradoksalu, bet tai juos dar labiau atitraukia nuo gyvo ryšio ieškojimo.

Jei vaikystėje tėvai savo dėmesį vaikui pakeičia ekranu, tikėtina, kad ir vėliau žmogus ieškos tokių pačių nusiraminimo būdų, bet vienišumo jausmas, galintis vesti į depresiją, tik didės. R. Jusienė patvirtina, kad matoma aiški sąsaja tarp išmaniųjų prietaisų naudojimo ir poveikio psichikos sveikatai.

„Tuos ženklus pastebime labai anksti per vaikų nerimastingumą, kuris ilgainiui veda į depresiją. Jei vaikai auga emociškai palaikančioje aplinkoje, turi gerą ryšį su tėvais, draugais, yra bendraujantys, jiems rizika tapti priklausomiems nuo socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų ir t. t. tikrai gerokai mažesnė negu tiems, kurie neturi tokio emocinio palaikymo“, – pabrėžia mokslininkė.

Vis dėlto, sako psichologė, tėvams sunku nustatyti ribas. Suprasdami, kad tokia priklausomybė gali turėti žalos, jie nežino, ko imtis. O patarimas čia vienas: svarbu įtvirtinti aiškias taisykles ir tvarką, kiek laiko galima naudotis išmaniaisiais prietaisais.

„Dabar vaikai gimsta technologijų amžiuje ir nuo šito niekur nepabėgsi. Mes negalime ir nėra prasmės visiškai uždrausti tai, kas yra visų kasdienybė. Bet mes galime kalbėti apie saugų naudojimą ribojant laiką ir įvertinus tikslus. O labiausiai nerimą kelia santykio pakeitimas, kitaip tariant – nenorėk būti su manimi ir užsiimk kažkuo kitu. Tačiau būtino žmogiško ryšio mes nepakeisime technologijomis“, – tvirtina R. Jusienė.

Daugiau informacijos galima išgirsti čia. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių