- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apskritai Lietuvoje yra daug žmonių, turinčių psichologinių ar psichiatrinių problemų, ką liudija aukštas savižudybių skaičius, didelis nusikalstamumas. [...] Tarp kriminalinių nusikaltėlių daugiau nei pusė yra patyrusių, išgyvenusių psichotines būsenas.
Berlyno medikai beveik 10 metų vykdo prevencinį projektą prieš pedofiliją. Medikai siūlo anoniminę terapiją vyrams, kurie jaučia seksualinę trauką vaikams. LRT radijo bendradarbė Berlyne Vida Kaluza sako, kad į Berlyno centrus jau kreipėsi net 2 tūkst. tokių vyrų. Savo ruožtu psichoterapeutas Raimundas Alekna priduria, kad Lietuvoje ši problema ne mažiau aktuali nei Vokietijoje.
„Apskritai Lietuvoje yra daug žmonių, turinčių psichologinių ar psichiatrinių problemų, ką liudija aukštas savižudybių skaičius, didelis nusikalstamumas. [...] Tarp kriminalinių nusikaltėlių daugiau nei pusė yra patyrusių, išgyvenusių psichotines būsenas. Manau, kad ta problema yra pakankamai aktuali bendrame blogos psichinės sveikatos kontekste Lietuvoje“, – teigia R. Alekna.
400 vyrų jau lanko terapiją
LRT radijo bendradarbė Berlyne V. Kaluza pasakoja, kad Berlyno universitetinės ligoninės mokslininkai pastebėjo, jog apie pedofiliją dažniausiai kalbama tuomet, kai įvyksta nusikaltimas, o ir gydomi dažniausiai tik tie pacientai, kurie jau nusikalto.
„Jie pamanė, kad prevenciją reikia pradėti, kol nusikaltimas dar neįvyko. Jie iniciavo šį projektą, kad būtų galima pasiūlyti anoniminę ir nemokamą terapiją vyrams. Tačiau sykiu ir tam, kad būtų įmanoma daugiau apie juos sužinoti, kad būtų galima juos apklausti, suprasti, kaip šis polinkis atsiranda ir galbūt padėti, kad neįvyktų nusikaltimai“, – teigia V. Kaluza.
Anot jos, projektas jau veikia devynerius metus, Vokietijoje įkurta dešimt gydymo centrų – ne tik Berlyne, bet ir kituose miestuose. Iš viso į Berlyno centrus kreipėsi net 2 tūkst. vyrų. Mokslininkų manymu, visuomenėje yra maždaug 1 proc. vyrų, kurie jaučia lytinę trauką vaikams.
„Jiems yra siūloma grupinė arba individuali terapija. Dažniausiai jie mokomi kontroliuoti savo impulsus, kad galėtų išvengti tokių situacijų, tokių elgesio modelių, kai galėtų įvykti nusikaltimas. Dažniausiai tai yra vyrai, kurie gyvena šeimose, kurie tikrai nori atsikratyti šios traukos arba bent jau išmokti ją kontroliuoti“, – sako V. Kaluza.
Jei yra poreikis, pasak LRT radijo bendradarbės, galima gauti ne tik psichoterapinę, bet ir medikamentinę pagalbą – gydytojai gali skirti antiandrogenų, kurie slopina vyriškų lytinių hormonų poveikį organizmui.
Berlyne, V. Kaluzos teigimu, jau 400 vyrų priėmė pasiūlymą lankyti terapiją. 95 iš jų, kaip praneša mokslininkai, ją jau baigia. Šios akcijos, pavadinimu „Netapk nusikaltėliu“, internetiniame puslapyje galima rasti atliktų studijų rezultatus ir pasiskaityti anoniminių pacientų atsiliepimų.
„Jie rašo, kad jiems tai labai padėjo ir kad jau anksčiau buvo kreipęsi psichologinės pagalbos, tačiau psichologai dažniausiai nežino, kaip ją suteikti, nėra kvalifikuoti. O būtent tuose centruose, skirtuose specialiai pedofilijos prevencijai, dirba apmokyti specialistai, kurie tikrai daugiausiai žino, kaip padėti tiems žmonėms“, – teigia V. Kaluza.
Ji pabrėžia, kad besikreipusiems vyrams nebūtinai pavyko visiškai panaikinti lytinę trauką vaikams, bet jie bent jau išmoko šį potraukį kontroliuoti. LRT radijo bendradarbės teigimu, kartais šie vyrai visiškai kitaip įsivaizduoja, ką jaučia vaikas, taigi terapijos metu ugdoma ir jų empatija.
R. Alekna: tai nėra vien vyrų problema
Psichoterapeutas Raimundas Alekna sako tokias iniciatyvas vertinantis teigiamai. Jo žiniomis, maždaug 55 proc. žmonių, jaučiančių seksualinį potraukį vaikams, patys vaikystėje yra patyrę seksualinę prievartą ar kitokį neigiamą poveikį jų atžvilgiu. Psichoterapeutas akcentuoja, kad su šia problema susiduria ne tik vyrai.
„Taip, daugiau nei 90 proc. tą problemą turinčiųjų yra vyrai, tačiau tai yra bendra. Patyrimai vaikystėje ir išgyventos seksualinės prievartos ar tvirkinimai turi įtakos tolimesnei asmenybės raidai, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris“, – teigia R. Alekna.
Jo manymu, lietuviai turėtų pasekti vokiečių pavyzdžiu, nes mūsų šalyje ši problema esą ne mažiau aktuali nei Vokietijoje. „Apskritai Lietuvoje yra daug žmonių, turinčių psichologinių ar psichiatrinių problemų, ką liudija aukštas savižudybių skaičius, didelis nusikalstamumas. [...] Tarp kriminalinių nusikaltėlių daugiau nei pusė yra patyrusių, išgyvenusių psichotines būsenas. Manau, kad ta problema yra pakankamai aktuali bendrame blogos psichinės sveikatos kontekste Lietuvoje“, – sako R. Alekna.
Psichoterapeuto nuomone, Vakarų ar kitų šalių praktikos, kuriomis pasiekiami geri rezultatai, yra priimtinos ir mums.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...