Šviesos kova su „rudenine depresija“

Prieš pusantro šimto metų gydytojai pastebėjo tamsių dienų įtaką žmogui. Bet į rudens – žiemos sezono lemiamus psichologinius ir fizinius žmogaus organizmo pakitimus mediciniškai imta žiūrėti tik dvidešimto amžiaus pabaigoje.

Žmogaus evoliucijos aidas?

Vadinamąją „rudeninę depresiją“ galima priskirti sezoniniams afektiniams sutrikimams (SAS). Žmones, jaučiančius gilų liūdesį žiemą, depresija apninka kiekvieną rudenį. Paprastai jie negali normaliai gyventi iki pat pavasario. Tokiems žmonėms būdingi ir kiti depresijos požymiai: letargija, nusiminimas, beviltiškumo pojūtis, nerimas ir socialinis atsiribojimas.

Tokį elgesį galima lyginti su gyvūnų. Pastarųjų sezoninį elgesį lemia smegenyse esančios šviesai jautrios zonos, vadinamos kankorėžinėmis liaukomis. Kai dienos trumpėja akys perduoda vis mažiau šviesos energijos optiniu nervu. Tai turi įtakos hormoniniams pokyčiams. Išsiskiria daugiau melatonino, kuris padeda reguliuoti elgseną. Kai kuriems gyvūnams padidėjęs melatonino kiekis stabdo dauginimąsi. Būtent dėl to žiemą jaunikliai nėra atsivedami.

Žmonės irgi turi jautrias kankorėžines liaukas. Statistika rodo, kad kūdikiai dažniau gimsta pavasarį ir vasarą. Moksliškai dar neįrodyta, jog žmones sezoniškumas veikia, bet yra manančių, kad rudens-žiemos depresija yra žmogaus evoliucijos aidas. Psichiatras Valteris Džeksonas Freemanas pastebėjo, kad „poreikis miegoti ilgiau, svorio priaugimas – tai panašu į žiemojimą, būdingą gyvūnams.“

Gydymas šviesa

Pastebėta, kad, kenčiantys nuo „rudeninės depresijos“, žiemos atostogas linkę praleisti pietuose. Tokia mintis lėmė naują požiūrį į sezoninės depresijos gydymą. Tad šiandien visiškai įprasta tokią depresiją gydyti šviesa. Kitaip tariant – atlikti šviesos terapiją.

Iš pradžių fototerapija būdavo atliekama net keturias valandas per parą. Tačiau Niujorke įsikūrusios Šviesos terapijos asociacijos vadovo daktaro Michaelo Termano studijos parodė, kad žmogui pakanka ir trumpesnių seansų. Tiesiog reikėjo padidinti šviesos intensyvumą.

Dabar fototerapija naudojama ne tik depresijai gydyti, bet ir gelbsti kovojant su miego sutrikimais, bulimija, nerimu, priešmenstruaciniu sindromu. Gydymui pasirenkamas šviesos terapijos kambarys, dėžė, akiniai ar šalmas. Vienas seansas gali trukti nuo pusvalandžio iki trijų valandų. Toks gydymas kartojamas ne mažiau nei penkis kartus per savaitę.

Daugiau šviesios kasdien

Net jei nesergate depresija, dienos trumpėja, tad šviesos terapija kasdienėmis sąlygomis tikrai nepakenks.

Stenkitės kuo daugiau būti natūralioje dienos šviesoje. Atitraukite užuolaidas.

Jei tik galite viešajame transporte, įstaigose, kavinėse sėdėkite arčiau lango.

Šveicarų mokslininkai įrodė, kad kasdienis valandos pasivaikščiojimas vidurdienį rudenį ar žiemą gali turėti didžiulę teigiamą įtaką jūsų nuotaikai.

Bent dalį kasmetinių atostogų turėkite žiemą ir leiskite sau išvykti kur nors į pietus.