- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, savivertei, humoro jausmui, net požiūriui į gyvenimą yra milžiniška.
Kai kuriems atrodo, kad jų santykiai su mama yra pernelyg skausmingi ir komplikuoti, kad su ja būtų galima pradėti (vėl) normaliai bendrauti. Tokiais atvejais reikėtų pagalvoti apie santykių su mama atkūrimą savo galvoje – tai padėtų jaustis geriau, net jei mamos ir nėra šalia. Žinoma, santykius su mama galima mėginti atkurti – jei yra noro – dalyvaujant ir pačiai mamai.
Teisę klysti turite ne tik jūs, bet ir mama
Kai buvote mažas, jūsų tėvai jums buvo svarbiausi žmonės gyvenime. Jie buvo jūsų herojai arba jūsų priešai, jūsų viršininkai arba jūsų gynėjai. Jie nebuvo eiliniai žmonės. Tik pradėję bręsti jūs ėmėte suvokti, kad vis dėlto yra kitaip – kad ir jūsų tėvai yra eiliniai žmonės. Kartais jie klydo, o kartais – visiškai susimaudavo (o gal net ne kartais).
Dauguma žmonių daro tiek, kiek sugeba padaryti turėdami tokias priemones, kokias turi. Taip pat ir tėvai. Nekokių tėvų tėvai dažniausiai irgi būdavo nekokie. Stengdamiesi ištaisyti klaidas, kurias padarė mūsų tėvai, neretai persistengiame. Jei jūsų mama jus per mažai mylėjo ir buvo jums per mažai švelni, tikėtina, kad savo vaikams jūs būsite meilūs iki koktumo.
B. White/Unsplash nuotr.
Savo trūkumų nesureikšminame
Geriau suprasti šį reiškinį galbūt padės socialinėje psichologijoje vartojamas įmantriai skambantis terminas fundamentalioji atribucijos klaida – įprotis į kito žmogaus trūkumą žvelgti kaip į skiriamąjį to žmogaus požymį, o savo paties trūkumus vertinti kaip atsitiktinumus.
Kitaip tariant, kai aš pats, vairuodamas automobilį, įžūliai lendu tau prieš nosį, tai tik todėl, kad labai skubu ir vėluoju. Bet jei tu lendi man prieš nosį, vadinasi, tu – paprasčiausias kelių gaidelis. Arba jei aš susinervinęs garsiai aprėkiu vaiką, tai tik todėl, kad man trūko kantrybė. Bet mano mama mane apšaukdavo, nes ji buvo bloga mama.
Dabar A. Brandt siūlo prisiminti tuos nesutarimų su mama epizodus, kurie atmintyje išlikę iki šiol, ir pagalvoti, ar nėra taip, kad dabartinei jų interpretacijai būtų galima pritaikyti minėtą socialinės psichologijos terminą.
Jei jūsų mama neskyrė pakankamo dėmesio jūsų jausmams – ar taip buvo todėl, kad ji labai prasta mama? O gal ją slėgė jos pačios gyvenimo rūpesčiai arba ji tiesiog nemokėjo jūsų atjausti? Ar tai reiškia, kad jos nedėmesingumas jūsų atžvilgiu yra atleistinas? Anaiptol ne. Tačiau šitaip jį galima geriau suprasti ir galbūt dėl jo mamos daugiau nebesmerkti.
Savi vaikai padeda pakeisti nuomonę
A. Brandt sako, kad kai susilaukiame savo vaikų, tarsi įgyjame galimybę pažvelgti į savo pačių vaikystės užkulisius. Ak tai štai ką jie veikdavo, kai aš nueidavau miegoti! Būdamas dešimties, jūs tikriausiai buvote įsitikinęs, kad jums nuėjus į lovą visos linksmybės tik prasidėdavo, ir už tai, kad jose negalite dalyvauti, baisiai pykote ant tėvų.
Dabar, kai pats turite vaikų, žinote, kad kai vaikai nueina miegoti, pagaliau ateina tas laikas, kai turite teisę bejėgiškai susmukti ant sofos arba sėsti prie darbų, kurių nespėjote atlikti vežiodami vaikus iš mokyklos į futbolo treniruotę, o paskui dar pas matematikos korepetitorių.
Kaip pagyti, kai mamos nebėra šalia?
Jei negalite paskambinti mamai, vadinasi, atėjo laikas susirasti kitą autoritetą arba vyresnio amžiaus žmogų, kuris bent iš dalies suteiktų to, ko žmonės paprastai gauna bendraudami su mama. Supratingas terapeutas, asmeninis treneris, religinis lyderis, kaip antai kunigas ar rabinas, ar vienas iš vyresnių šeimos narių – bet kuris iš jų gali būti tinkamas kandidatas šiam vaidmeniui atlikti.
Jūsų tikslas – susirasti žmogų, kuris besąlygiškai jus priimtų, taip suteikdamas tai, ko jūs niekada negavote ir galbūt jau nebegalėsite gauti iš mamos.
A. Brandt teigimu, pataisydami santykius su mama, jūs pašalinate įtrūkimus santykiuose ne tik su šiuo vienu žmogumi – kartu jūs perkraunate santykius ir su kitais jums svarbiais žmonėmis: draugais, vaikais ir... pačiu savimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...