Spaudimas jaustis laimingiems per šventes gali turėti ir neigiamų pasekmių

Socialinis spaudimas per šventes jaustis laimingiems gali paskatinti tiek teigiamus, tiek neigiamus jausmus, LRT RADIJUI sako Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė psichoterapeutė Eglė Malokviejūtė. Anot jos, kai kurie žmonės dėl socialinio spaudimo gali pasijausti nelaimingi, nes realybė neatitinka jų lūkesčių, tačiau kiti kaip tik gali būti nuolankesni, nekreipti dėmesio į smulkmenas ir dėl to jaustis laimingesni.

– Emocinė sveikata fizinei mūsų sveikatai turi labai didelės įtakos. Optimistinis požiūris – tebūnie lyja ir tebūnie vėsoka kol kas, bet juk ateis ir šiltoji banga, tokios optimistinės nuotaikos juk mus veikia geriau negu tas nuolatinis niurzgėjimas?

– Jeigu kalbame apie šventes, tai šventės veikia nevienpusiškai, ne vien teigiamai. Viena iš priežasčių, kodėl šventės gali veikti neigiamai – yra spaudimas iš televizijos, kitų medijų, kad reikia jaustis gerai, laimingam, kad reikia susitikti su kitais, dovanoti dideles dovanas ir pan. Tai labai užkelia žmogaus lūkesčius. Kai jie nepatenkinami, kažkas nutinka, susergama, nesusitinkama, kažkas sugenda, žmogus jaučiasi nelaimingas, o spaudimas vis tiek yra jaustis laimingu. Tas disonansas, nesutapimas tarp lūkesčių ir realybės, žmogui atneša kentėjimą. Taigi viena iš priežasčių – nepatenkinti lūkesčiai, dėl kurių nelaimingumo jausmas aplanko ir švenčių metu.

Dar vienas dalykas – kai kurie žmonės, išėję iš rutinos, patekę į situaciją, kur yra daug žmonių, pasikeitus aplinkai, jie jaučiasi blogiau. Rutinoje jie jaučiasi saugiai, tvarka jiems patinka, o chaosas ir neaiškūs nauji dalykai jiems kelia diskomfortą. Tokiems žmonėms sudėtingiau šventiniu laikotarpiu.

Švenčių laikotarpiu išryškėja ir žmonės, kurie jaučiasi vieniši, kurie galvoja, kad neturi, kur nueiti, su kuo pabūti, susitikti. Jie jaučia dar dilesnį kentėjimą vėlgi dėl to, kad taip socialiai priimtina – reikia susitikti, būti su artimaisiais, švęsti. Tie žmonės iš tikrųjų dar labiau kenčia. Padidėja jų problemos, vienišumo jausmas. Tada netgi padaugėja besikreipiančių pas psichologus ar kitus psichikos sveikatos specialistus.

Per šventes taip pat susitinka seniai nesimatę žmonės, šeimos nariai, kurie rečiau bendrauja. Dėl to gali iškilti senos problemos, seni klausimai, anksčiau neišspręsti sunkumai, nepatogūs klausimai, nepatogios temos. Tai irgi paskatina nemalonius jausmus, nes žmogus nebūtinai bus laimingas susitikęs su tais seniai matytais artimaisiais.

Vis dėlto žmonių, kurie mėgsta šventes. Jiems patinka socialinis kontaktas, jie mėgsta bendrauti, dalintis, todėl šventės jiems teikia malonumą. Be to, kaip daliai žmonių nepatinka išeiti iš rutinos, taip kitai daliai labai patinka. Jie tik tada pajaučia, kad jie gyvena.

Tokiems žmonėms tas užsisukimas atima galimybę pajausti dabartį, ką  jis dabar turi: namai, darbas, miegas, valgis. Tiesiog tas automatizmas įsisąmoninti, ką žmogus dabar turi. Kai ateina šventės ir žmogus išmetamas iš tos rutinos, jis gali suprasti – tai mano šeima, mano namai, atėjo toks laikotarpis, pavasaris, žiema ar dar kažkas. Toks sustabdymas leidžia šiek tiek tą automatizmą išjungti ir pastebėti tai, ką turi žmogus tuo metu: namus, maisto, artimuosius.

Teigiamų jausmų mechanizmą paskatina ir tas socialinis spaudimas, kad visi turi būti laimingi, nes tada žmonės stengiasi į kažką nekreipti dėmesio, stengiasi palinkėti, padėkoti. Tai sukelia ir pozityvesnę atmosferą – smegenys patiki, kad viskas gerai. Tada žmogus yra laimingesnis, nesiveliama į barnius, palinkėjimai sukelia teigiamus jausmus per šventes.

– Pati savo prigimtimi ta šventės sąvoka nurodo, kad reikia švęsti, kad reikia šventiškos nuotaikos. Kokie procesai vyksta, kad žmogus būna geros nuotaikos?

– Žinoma, yra fiziologinė, biologinė pusė ir yra aplinkos įtaka. Žmonės per šventes dažniau susitinka vieni su kitais, bendrauja, apsikabina, šypsosi. Tai gamina daugiau oksitocino – hormono, kuris skatina prieraišumą, artumo, meilės jausmą. Iš esmės tai skatina bendrumą.

Saldumynai, skanus maistas gamina seratonino hormoną, kuris suteikia laimės, džiaugsmo. Žinoma, negalima nuneigti, kad per šventes būna ir daugiau streso. Tai veikia kito hormono, atsakingo už stresą, gamybą – kortizolio. Jo irgi būna daugiau. Žmogaus organizme įvairių hormonų būna daugiau nei įprastą dieną.

– Konkrečiai kalbame apie atėjusias pavasario šventes, šv. Velykas. Taip jau įprasta, kad žmonės eina ir į iškilmingas šventas mišias, ten buriasi, paskui grįžta į namus, laukia svečių arba patys vyksta į svečius. Žmonės daugiau bendrauja kitaip negu kasdienybėje. Gal tos šventės dar yra ir savotiška pokalbių terapija?

– Iš esmės tai priklauso nuo žmogaus. Vieniems žmonėms patinka kalbėti, jie atviri, lengvai išsipasakoja. Jiems šventės yra tikrai puiki terpė išsikalbėti. Yra daugiau klausytojų, daugiau klausiančių, kaip sekasi, kaip laikosi. Žmogus tikrai gali daugiau išsikalbėti, pasipasakoti, išgirsti, ką kiti sako, permąstyti tas savo problemas ar klausimus.

Manau, kad labai svarbu kiekvienam žmogui atsakyti sau į tą klausimą, kas yra šventė, koks yra jos tikslas, ko aš noriu ta švente pasiekti ir kokia nauda man iš tos šventės.

Kitiems žmonėms ta aplinka visiškai netinka, nes jiems reikia intymios, saugios aplinkos, kad klausantysis girdėtų ir nepertraukinėtų, pasakojant neklaustų, ar įdėti mišrainės. Tokiems žmonėms šventės nėra kaip terapija iš tikrųjų.

– Šventė yra tai, kas nekasdieniška, bet tikrai yra tokių žmonių, kurie šventes švenčia tik su savo namiškiais, jie niekur nevyksta. Ar toks šventimas, tokių švenčių emocija turės teigiamų pasekmių mūsų sveikatai?

– Šventė yra kažkas kitokio. Jeigu ta šeima neturi kažkokių ritualų, nedaro kažko kitokio, tai galbūt tos šventiškos nuotaikos ir ne tiek daug jausis, bet paprastai net ir švenčiant su tais pačiais žmonėmis, su kuriais yra gyvenama, galima sugalvoti žaidimų, kurių paprastai nežaidžiama, ritualų, kurių paprastai nedaroma, kitokių būdų, kaip pasigaminti, renginių kažkokių, kuriuos galima aplankyti. Tikrai galima švęsti ir su tais žmonėmis, kurie šalia mūsų kiekvieną dieną, tik čia yra pastangos padaryti tai kažkaip kitaip negu kiekvieną dieną.

– Maistui tenka didelis vaidmuo. Kaip vertinate maisto kultą per šventes? Ar galėtumėte įžvelgti, kad vis dėlto ne tuos akcentus kartais sudėliojame?

– Ta tendenciją galima pastebėti kiekvieną dieną. Tai toks materializmas, daiktiškumas.

Jeigu po švenčių, pripirkęs dovanų, prigaminęs begales patiekalų, žmogus jaučiasi gerai, tai jo pasirinkimas. Valio, jeigu tai jam tinka. Žmonės, kurie jaučia nuovargį, moralines pagirias, per daug išleidžia pinigų, persivalgo, gali maskuoti kitą trūkumą, kažkokį nepilnavertiškumo jausmą. Kartais iš tikrųjų būna tas gilesnio ryšio noras, artimesnio bendravimo, meilės. Dažnai žmonės tą trūkumą maskuoja gausybe.

– Tai kas yra ta tikroji šventė ir kam ji turėtų būti skiriama?

– Tai iš tikrųjų ne tiek psichologinis klausimas, kiek filosofinis. Manau, kad labai svarbu kiekvienam žmogui atsakyti sau į tą klausimą, kas yra šventė, koks yra jos tikslas, ko aš noriu ta švente pasiekti ir kokia nauda man iš tos šventės. Juk, kai į tai atsakysime, tada tikriausiai bus šiek tiek aiškiau, ką daryti per tą šventę.

Tikrai linkiu visiems žmonėms užduoti sau klausimą – ar man patinka dabartinė šventė tokia, kaip ji dabar vyksta, kokia prasmė man viduje tos šventės ir ką galiu padaryti kitaip, kad ji būtų malonesnė man ir malonesnė mano artimiesiems. To ir linkiu visiems.


Šiame straipsnyje: šventėslaimė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai nėštumas reiškia didelę nelaimę: iš krizės išsikapanoti padeda specialus centras
    Kai nėštumas reiškia didelę nelaimę: iš krizės išsikapanoti padeda specialus centras

    Krizę išgyvenančioms netikėtai pastojusioms moterims padėti pasiryžęs prieš ketverius metus įsteigtas Krizinio nėštumo centras. ...

  • Tyrimas: daugiau nei pusė paauglių jaučia nerimą mokykloje
    Tyrimas: daugiau nei pusė paauglių jaučia nerimą mokykloje

    Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje a...

  • Kai tėvai skiriasi: vaiko pasaulio žemės drebėjimas
    Kai tėvai skiriasi: vaiko pasaulio žemės drebėjimas

    "Vaikui tėvų skyrybos yra viena didžiausių netekčių", – teigia šeimų konsultantė ir šeimos mediatorė Živilė Baronienė, dirbanti Šeimos santykių institute. Ji sako, kad šį sudėtingą etapą vaikams i&sc...

  • Santykių problemos? Daugiau laiko skirkite miegui
    Santykių problemos? Daugiau laiko skirkite miegui

    Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio pokalbio apie vaiko gimtadienio šventę, tačiau netrukus sutuoktiniai kaip reikiant susipyko. Ji apkaltino jį per mažai dėmesio skiriant šeimai, o jis sakė, kad ji rėkia. Apie tai, kaip šeimos nar...

  • Nedarykite nieko, kas nėra gerai jūsų širdžiai ir kūnui
    Nedarykite nieko, kas nėra gerai jūsų širdžiai ir kūnui

    "Moterims, kad jos būtų laimingos, labai svarbu save pažinti ir atsiskleisti. Mat pačios patraukliausios moterys yra tos, kurios ne tik dailiai atrodo, bet ir pažįsta save, jaučia savo kūną", – teigia Europoje sąmoningų santykių mok...

  • Stresas gali susargdinti mažuosius
    Stresas gali susargdinti mažuosius

    Ar teisinga nuomonė, kad vaikas kartais daug serga todėl, jog patiria įtampą ir stresą? Juk teiginys, kad visos ligos – nuo nervų, tinka ir mūsų mažiesiems. Meno terapeutė, psichologė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė pritaria tokiam po...

  • Kaip atpažinti savižudybės grėsmę?
    Kaip atpažinti savižudybės grėsmę?

    Norint laiku pastebėti savižudybės grėsmę, būtina atkreipti dėmesį į tris dalykus: kokia yra žmogaus nuotaika, kalba ir elgesys. Taip sako gydytojas Alvydas Unikauskas. ...

  • Psichologė apie rugsėjo pradžios stresą: nereikia jo atsikratyti
    Psichologė apie rugsėjo pradžios stresą: nereikia jo atsikratyti

    Kiekvienas naujas žingsnis mąstančiam ir jaučiančiam žmogui kelia nerimą, tačiau jo atsikratyti nereikia, LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Anot jos, nerimas yra naudingas, nes priverčia į viską žiūrėti atidžiau, be...

  • Mokslo metų pradžia – šventė ne visiems
    Mokslo metų pradžia – šventė ne visiems

    Mokslo metų pradžia – šventė, tačiau anaiptol ne visiems. Dalis vaikų nenori eiti į mokyklą, nes baiminasi, kas jų laukia. Namų darbai tėvams – savo atžalas įtikinti, kad mažųjų nuogąstavimai nepagrįsti. ...

    3
  • Z kartos testas: kokia tėvų įtaka vaiko mokslams?
    Z kartos testas: kokia tėvų įtaka vaiko mokslams?

    Artėjant rugsėjui vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie mokslo metai bus sėkmingi, galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pamąsto apie savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. ...

Daugiau straipsnių