- Rimgailė Dikšaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. dr. Artūras Tereškinas, kūrybingai jungdamas sociologijos, antropologijos ir kultūrinių studijų disciplinas, sukūrė savitą kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tradiciją Lietuvoje. Jo darbai išsiskiria ne tik teorinės ir empirinės analizės sąsajomis ir sociologiniu refleksyvumu, bet ir dėmesiu naujoms socialiai jautrioms temoms, tokiomis, kaip lyčių normos, intymus pilietiškumas, vyriškumas, tėvystė, kūnas, socialinis kentėjimas ir subjektyvi gerovė. A. Tereškino indėlis į sociologiją šiais metais buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija.
Lyčių lygybė – tik skambi frazė
Savo darbuose nemažai dėmesio skyręs lyčių ir seksualumo normoms ir tam, kaip jos įgyvendinamos kasdieniame gyvenime, lyčių studijų ekspertas A. Tereškinas pabrėžia, kad nors LR Konstitucija bei įstatymai de jure garantuoja lygias galimybes vyrams ir moterims, be to, turime Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, kai kuriose srityse lyčių lygybė išlieka tik deklaratyvi, o ne faktinė. „Pavyzdžiui, politikoje ir valstybės valdyme lyčių proporcijos kol kas mažai kinta. Lyčių segregacija egzistuoja ir švietimo bei mokslo sferose. Vaikinai ir merginos renkasi skirtingas mokslo sritis, be to, aukščiausiose mokslo pakopose dominuoja vyrai. Darbo rinkoje mokslininkai taip pat pastebi vertikalią ir horizontalią lyčių segregaciją: moterys užima žemesnes pareigas nei vyrai, jos dirba mažiau apmokamose sferose“, – tyrimų rezultatus vardina VDU mokslininkas.
Jo teigimu, lyčių nelygybę rodo ir itin aukštas smurto prieš moteris artimoje aplinkoje lygis. „Pagal statistinius duomenis kas antra moteris Lietuvoje patiria fizinį ar seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Visa tai atspindi šalyje vyraujančias tradicines lyčių normas: vyras vis dar laikomas šeimos maitintoju, o moteris – namų prižiūrėtoja, ant kurios pečių laikosi visi keturi namų kampai. Lyčių vaidmenys suvokiami kaip „natūralūs” ir savaime suprantami. Vyriškumas ir moteriškumas Lietuvoje itin stipriai natūralizuojami ir įtvirtinami kaip ryškiai opozicinės kategorijos, kurios ne tik įkalina vyrus bei moteris, bet ir „cenzūruoja“ jų elgseną bei mąstyseną“, – sako A. Tereškinas.
Feminizmas Lietuvoje – suskaldęs
Harvardo universitete apsigynęs daktaro disertaciją ir šiuo metu vadovaujantis VDU Socialinių tyrimų centrui, A. Tereškinas pasakoja, kad nepriklausomybės laikotarpiu lyčių normos ir lyčių santykiai menkai pasikeitė, pirmiausia dėl to, kad tam nebuvo politinės valios. „Nemažos dalies politinio elito požiūris į lyčių klausimus labai retrogradiškas ir reakcingas. Kita vertus, tiek vyrai, tiek moterys savo elgesiu palaiko esamą lyčių tvarką, nes suvokia ją kaip neišvengiamą“, – konstatuoja mokslininkas.
Feministinį judėjimą Lietuvoje A. Tereškinas apibūdina kaip silpną ir susiskaldžiusį. „Girdimi tik atskiri moterų feminisčių balsai, todėl feminizmo negalima laikyti išsikristalizavusiu politiniu ar socialiniu judėjimu. Tenka pastebėti, kad lietuviško nuosaikaus feminizmo retorikoje dominuoja moterų-aukų ir vyrų-skriaudėjų retorika, kuri dažnai veikia prieš moterų ir vyrų lygybės idėją ir paverčia vyrus visagaliais išnaudotojais“, – teigia sociologas. Jo teigimu, radikalusis feminizmas, kuris pastebimas tik socialiniuose tinkluose, labai dogmatiškas ir teoriškai silpnas. „Jo atstovės kalba apie socialinių lyčių skirtumų sunaikinimą, tačiau nesiūlo jokių aiškesnių būdų tai padaryti. Kita vertus, pats žodis „feminizmas“ vis dar turi gana neigiamą krūvį Lietuvoje. Prieš feminizmą nukreiptas kalbėjimas ryškus ir žiniasklaidoje: kai kas vis dar sieja feministes vien tik su vyrų nekenčiančiomis karingomis radikalėmis“, – atskleidžia profesorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...