Smurtą patiriančios moterys padės viena kitai

  • Teksto dydis:

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais – „ką jam pasakei?“, „pati kalta“, atskleidė 2018 m. pristatytas Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas.

Siekiant paskatinti moteris prabilti ir ieškoti pagalbos, nebijant galimų išankstinių nuostatų ir neigiamų reakcijų, Lietuvoje pradeda veikti pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt.

„Kai kurios smurto formos, deja, mūsų visuomenėje dažnai apskritai nėra laikomos smurtu. Mėlynėmis nusėtas kūnas – pakankamai akivaizdus įrodymas. Tačiau, pavyzdžiui, elgesys, kai moteriai neleidžiama susitikti su draugais, su ja kalbama žeminančiu ir paniekinančiu tonu ar kontroliuojamas kiekvienas jos žingsnis, dar vis laikoma gan įprastu reiškiniu. Tuomet sakome, „na, toks jau jis yra – pavydus, – pasakoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė ir socialinės kampanijos „Moterys – moterims“ koordinatorė Ugnė Grigaitė. – Dažnai net pačios moterys to neatpažįsta ar sau neįvardija patiriančios smurtą. Neretai būna jaučiama kaltė, baimė ir gėda, pateisinamas partnerio elgesys ir neturima su kuo apie tai pasikalbėti.“

„Maža to, net ir atpažinusios smurtą, peržengusios savo vidinius barjerus, moterys dažnai nesulaukia pagalbos bei palaikymo iš aplinkinių ir neretai vėl nutyla. Todėl labai svarbu smurtą vis dar patiriančioms ar praeityje patyrusioms moterims sukurti saugią aplinką, kur jos galėtų būti geriau suprastos ir išklausytos, – pabrėžia U. Grigaitė. – Mūsų tyrime dalyvavusios iš smurtinės aplinkos išėjusios moterys pačios išreiškė norą dalintis savo patirtimi tarpusavyje ir įkvėpti kitas moteris kreiptis pagalbos. Tai ir tapo paskata mums kartu su partneriais sukurti virtualią ir, jei pačios moterys norės, anoniminę savitarpio pagalbos platformą.“

Forume smurtą patyrusios moterys galės ne tik dalintis asmeninėmis istorijomis ir patirtimis, kaip jos atpažino partnerio smurtą, kaip ištrūko iš tokių santykių, kaip pasikeitė gyvenimas iš jų išėjus, kas padėjo vėl atsistoti ant kojų, bet ir suteikti praktinių patarimų, kur kreiptis ir kaip bendrauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis arba ką svarbu žinoti apie laikiną gyvenimą krizių centre ir pan. Moterys, įtariančios, kad prieš jas taikomas psichologinis, ekonominis, seksualinis ar fizinis smurtas, forume galės rasti naudingą informaciją, padėsiančią užduoti sau kontrolinius klausimus ir įvertinti situaciją.

„Forumas bus vieta, kurioje moterys galės jaustis saugios, dalintis patirtimi, patarimais, gauti palaikymą, kurio galbūt kasdienybėje stinga. Smurtą patyrusių bei iš smurto aplinkos išėjusių moterų patirtis yra neįkainojama kitoms moterims – toms, kurios galbūt šiuo metu dvejoja, nepasitiki savo jėgomis, kaltina save“, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

„Smurtinius santykius patyrusios moterys gali geriausiai suprasti, atjausti, patarti, emociškai palaikyti ir suteikti „techninės“ informacijos. Be to, juk svarbu papasakoti ir įkvepiančias sėkmės istorijas. Todėl labai raginame smurtą patiriančias ir iš smurtinių santykių jau išėjusias moteris apsilankyti šioje platformoje ir keistis patirtimi arba užduoti rūpimus klausimus“, – kviečia U. Grigaitė.

Apie socialinę kampaniją „Moterys – moterims“

Kampaniją „Moterys – moterims“ organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Ši kampanija yra Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoto judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis. 

Tai yra trečioji projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ kampanija. Pirmąja kampanija „Tai irgi smurtas“ buvo siekiama visuomenę supažindinti su skirtingomis smurto prieš moteris artimoje aplinkoje formomis. Antrąja kampanija „Palaikyk“ buvo siekiama mažinti viešai paplitusį nukentėjusiujų nuo smurtinių santykių kaltinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Oi

Oi portretas
Oi tai jau stanbulo konvecijos kaip ir mereikia moterys pacios issiaiskins su vyrais kartais su peiliais kartais padedamos viena kitai
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Psichologai: sunkiausios derybos – santykiuose
    Psichologai: sunkiausios derybos – santykiuose

    Derybos – žodis, kurį esame pratę girdėti tuomet, kai kalbame apie verslo ar darbo santykius. Tačiau mokėti derėtis ne mažiau svarbu ir šeimoje. Psichologė Rūta Bačiulytė sako, kad gyvenimas kupinas prieštaravimų, o konfliktin...

  • Pasaulyje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius
    Pasaulyje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius

    Pasaulyje nuo 1990 metų daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius, rodo ketvirtadienį paviešinta didelio masto analizė, kurios autoriai nustatė didžiulių skirtumų tirdami nusižudančių vyrų ir moterų skaičius. ...

    1
  • Vaikų finansinis raštingumas – tėvų atsakomybė
    Vaikų finansinis raštingumas – tėvų atsakomybė

    Įgimti gebėjimai, geras išsilavinimas ir puikiai apmokamas darbas negarantuos finansinės sėkmės, jei nemokėsime elgtis su pinigais. Psichologė Ingrida Markūnė pastebi, kad finansinio raštingumo pagrindus reikia diegti nuo mažens. ...

    3
  • Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso
    Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso

    „Nelįsk į vandenį, nuskęsi“, – kažkodėl būtent taip tėvai įspėja savo dar nemokančius plaukti vaikus. Panašaus pobūdžio atgrasymų vertėtų vengti, nes jie dažną kartą veda į hidrofobiją – vandens baimę, paste...

    2
  • Nauji asmenybės tipai: pagaliau įrodyta moksliškai!
    Nauji asmenybės tipai: pagaliau įrodyta moksliškai!

    Sudėlioti žmones į stalčiukus pagal tam tikrus charakterio bruožus bandoma jau nuo Hipokrato laikų. Esama įvairiausių teorijų, tačiau iki šiol psichologijos ekspertų jos buvo vertinamos prieštaringai dėl mokslinių įrodymų trūkumo....

    1
  • Mokslininkai: trijų dienų savaitgalis pakeltų žmonių produktyvumą
    Mokslininkai: trijų dienų savaitgalis pakeltų žmonių produktyvumą

    Daugeliui žmonių šeštadienis ir sekmadienis yra pačios maloniausios dienos, kuomet dirbti nereikia. Tai yra laikas, kuomet galima atsipalaiduoti, ilgiau pamiegoti ar atlikti susikaupusius namų ruošos darbus. Bet ar savaitgalis jums nea...

    5
  • Psichologė: spaudimas būti lyderiais sargdina žmones
    Psichologė: spaudimas būti lyderiais sargdina žmones

    Žodį „lyderystė“ girdime kasdien. Apie tai kalbėti, atrodo, tapo gero tono ženklu. Šiandienos žmogui lyderystė asocijuojasi su įtaka, pirmavimu, valdžia, aktyvumu, veržlumu, perspektyvumu. Iš ekranų dažnai girdime kvietimu...

  • Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją
    Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją

    Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją. Ja dažniau suserga altruistinės asmenybės, atiduodančios daugiau, nei gauna. Tačiau esama specialistų nuomonių, kad depresija ir noras žudytis yra tam tikra egoizmo išrai&scaron...

    4
  • Sparčiai populiarėjantis pykčio valdymo metodas – destrukcinė terapija
    Sparčiai populiarėjantis pykčio valdymo metodas – destrukcinė terapija

    Kiekvieną iš mūsų kartais apima pyktis. Visi žinome, kad šią emociją geriau išlieti, užuot užgniaužus. Tik kaip tai padaryti, kad nepakenktume nei sau, nei kitiems? Vienas iš sparčiai populiarėjančių pykčio valdymo met...

    2
  • Auginame vaiką: muzikos įtaka tobulėjimui
    Auginame vaiką: muzikos įtaka tobulėjimui

    Albertas Enšteinas be galo mėgo muziką ir pats grojo smuiku, o JAV mokslininkų atlikto bandymo metu fiksuota, jog studentai, kurie prieš spręsdami testus klausėsi V.A. Mocarto kūrinių, su užduotimis susitvarkė geriau. ...

Daugiau straipsnių