- LRT Radijo laida „Kita tema“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės vartoja skaičius siekdami įrodyti, kad jų nuomonė pagrįsta – politiniuose debatuose skaičiai suteikia patikimumo įspūdį, rodo, kad asmuo turi ne tik nuomonę, bet ir atliko tyrimą, kontroliuoja situaciją. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Antanas Kairys.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas teigia, kad žmogus turi įgimtą norą viską kontroliuoti, to siekiama tiek matematikoje, tiek numerologijoje.
Sunkiau manipuliuoti
Kai kurie žmonės, labiau nei kiti, linkę tikėti skaičiais ir statistika, sako Alfredas Chmieliauskas. Kaip teigia jis, skaičiai leidžia objektyvizuoti kai kurias savybes ir reiškinius: „Remiantis skaičiais, ne taip lengva kažkam priskirti profaniška nuomone pagrįstą ypatybę. Skaičiai padeda įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kalbant apie tam tikros gyventojų grupės galimybes integruotis į visuomenę, tikrą ar tariamą veiklą.“
Skaičių, kaip poveikio technikos, naudojimas, yra labai įtaigus dalykas.
Antanas Kairys tikina, kad žmonės linkę tikėti skaičiais, prie jų prisirišti ar net sudievinti, ypač jei skaičiai pateikiami tinkamoje situacijoje. „Mūsų visuomenė – pernelyg objektyvizuota, tikinti skaičiais. Tačiau tiesa, kad, kai kuriuos reiškinius pavertus skaičiais, jais sunkiau manipuliuoti. Tai – dalis ekonominių dalykų“, – aiškina pašnekovas.
Pasak A. Kairio, tas pats skaičius, priklausomai nuo jo pateikimo būdo ir konteksto, gali tapti labai įtikinamas ir galingas: „Skaičių, kaip poveikio technikos, naudojimas, yra labai įtaigus dalykas. Gerai viską sudėliojus, tai turės įtakos visiems žmonėms.“
A. Kairio teigimu, Douglasas Adamsas savo knygoje „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“ rašo, kad skaičius 42 yra atsakymas į gyvenimo ir visos Visatos klausimą. „Jis tik nepasakė, koks tai klausimas. Tą uždavinį pradėjo spręsti daug kas, atsirado visa plejada mėgėjų, ieškojusių, su kuo susijęs skaičius 42“, – sako pašnekovas.
Suteikia kontrolės iliuziją
A. Chmieliauskas, paklaustas apie numerologiją, sako, kad neteko girdėti ar skaityti įrodymų, kad ji veiktų: „Numerologija, kaip ir, pavyzdžiui, astrologija, turi iliuzinį veikimą. Apskritai, žmonės turi norą viską kontroliuoti ir paaiškinti. Tai – įgimtas noras nuo tada, kai žmogus išlipo iš medžio. Numerologija ir matematika taip pat yra bandymai kontroliuoti pasaulį, paaiškinti tai, kas iki galo nepaaiškinama.“
Anot A. Chmieliausko, kai kažkas įvardijama kaip skaičių seka, tai pasidaro aišku, ją neva galima kontroliuoti. „Tai supaprastinimas, bet kartu – kontrolės iliuzija, žmogaus ypatumas. Siečiau tai net su ankstyvaisiais variantais – šamanizmu, astrologija ir pan. Visa tai yra bandymas kontroliuoti“, – tikina pašnekovas.
A. Kairys tvirtina, kad žmonės naudoja skaičius siekdami įrodyti, kad jų nuomonė – pagrįsta: „Galima remtis daugybe pavyzdžių. Pavyzdžiui, politiniuose debatuose visi stengiasi naudoti kuo daugiau skaičių, nes tai suteikia patikimumo. Tai rodo, kad žmogus ne tik turi nuomonę, bet ir atliko tyrimą, kontroliuoja situaciją. Tačiau manau, kad skaičių naudojimas pokalbiuose – figūra, kuria mėgstame ką nors pagražinti, pasakyti kitaip.“
Manipuliacija kainose
Anot A. Kairio, žmogus turi ribotą gebėjimą apdoroti informaciją. „Negalime apdoroti visko, kas yra. Kalbant apie kainas parduotuvėse, mes visada orientuojamės į pirmąjį skaičių. Tačiau kainų triukai vakarietiškoje visuomenėje veikia vis mažiau, žmonės pradeda matyti ir skaičius, esančius po kablelio“, – tikina pašnekovas.
Kaip tvirtina A. Chmieliauskas, žmonės linkę žiūrėti į skaičius, tarsi jie slėptų magišką paslaptį: „2000-ieji žmonėms sukėlė nerimo, skaičius su trimis nuliais baugino. Įdomus dalykas yra tam tikra paslėpta gyvenimo pusė, kurią skaičiai gali padėti atskleisti. Apie tai nemažai kalbėta ir rašyta, pavyzdžiui, knygoje „Keistonomika“. Du ekonomistai joje, pasitelkdami skaičius, sugriovė kelis nusistovėjusius mitus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...