- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Surasti antrąją pusę kartais kliudo klaidingi įsitikinimai ir mitai. Pažinčių svetainė flirtas.lt atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškino, kaip iš tiesų santykius mato vieniši lietuviai.
„Lietuviai savo santykius – tiesiogine prasme – palieka likimo valiai. Dauguma tautiečių tiesiog tikisi, kad šalia jų magiškai atsiras tobula antra pusė. Taip neatsitinka ir tada jie griebiasi bet ko, kaip skęstantysis šiaudo, ir kuria santykius su netinkamais žmonėmis. Tyrimas atskleidė, kad santykius ir pasimatymus visi suprantame panašiai, tad baimė pradėti santykius yra nepagrįsta“, – sako flirtas.lt ekspertas Marius Petrauskas.
Santykiai prasideda ne iš karto
Dažniausiai neįmanoma pasakyti, kada du žmonės tampa pora, kadangi tai yra labai subjektyvu ir individualu. Todėl tiksliai to pasakyti negali net ketvirtadalis apklaustų lietuvių. Iš tų, kas galėjo pasakyti, daugiausiai – 30 proc. – teigė, kad jiems reikia maždaug 4–5 gerų pasimatymų. Tuomet jie pradeda jausti, kad santykiai yra išskirtiniai ir jie jau turėtų liautis rodyti dėmesį kitiems.
Vienatvė yra inertiška
Dauguma vienišų lietuvių paskutinį kartą pasimatyme buvo prieš daugiau nei pusę metų. Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau tikėtina, kad į pasimatymus vaikščios retai. Prieš daugiau nei šešis mėnesius pasimatyme buvo 17 proc. jaunimo iki 24 metų amžiaus, ketvirtadalis 25–30 metų amžiaus ir net kas trečias 37–42 metų amžiaus vienišas žmogus. Vienišiai snūduriuoja komforto burbule, kurio sienelės vis storėja ir baimė jį palikti auga. Iš kurio ištrūkti darosi vis sunkiau ir vienintelis kelias – pradėti vaikščioti į pasimatymus.
Niekam nerūpi, kas imasi iniciatyvos
Tradiciškai į pasimatymą dailiąją lytį kviesti turėtų vyrai. Tačiau realybė yra kitokia: dviem trečdaliams vyrukų visiškai nerūpi, kad mergina imsis iniciatyvos ir pakvies juos. Taigi merginoms nereikėtų sėdėti rankų sudėjus. Jei radote gerą vaikiną, kvieskite jį į pasimatymą ir gyvenkite ilgai bei laimingai.
Mintys apie seksą – po savaitės
Daugiausiai lietuvių – net trečdalis – apie seksą su patinkančiu žmogumi pradeda galvoti tik po savaitės. Kas šeštam apklausos dalyviui reikia bent dienos, o kas septintam – net metų! Taigi, jei sekso klausimas labai opus, bendraujant tiek su lietuviais, tiek su lietuvėmis, reikia apsišarvuoti kantrybe. Tačiau gal tau nuskils ir sutiksi tą, kuris (arba kuri) apsispręs per valandą – tokių lietuvių yra apie 20 procentų.
Vyrui dera sumokėti už moterį
Du trečdaliai flirtas.lt tyrimo dalyvių teigia, kad per pasimatymus mokėti turi vyrai. Pusė apklaustų vyrų ir moterų nurodė, kad stipriajai lyčiai sumokėti sąskaitas yra paprasčiausiai džentelmeniška. Kas trečias vyras dar pridūrė, kad patinkančioms merginoms nieko negaila. 45 proc. moterų nurodė, kad taip vyras parodo savo rimtus ketinimus ir nėra šykštus.
Kompleksuoja visi
Lietuviai taip nori patraukti priešingos lyties dėmesį, kad net 45 proc. pagražina informaciją apie save. Tiesiog parodyk, kad moki priimti kito žmogaus netobulumus ir kelias į jo širdis jau beveik užkariauta. Jei jautiesi nesaugiai dėl savo savybių, prisimink, kad visi dėl kažko nerimauja, todėl atsipalaiduok ir mėgaukis bendravimu. Atsipalaidavęs ir pasitikintis žmogus labiau traukia priešingą lytį. Jei gražini kai kuriuos faktus apie save, niekada nepersistenk, nes melo niekada nedovanotų net 80 proc. apklaustųjų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...