Sergantieji depresija linkę neturėti konkrečių tikslų

Liverpulio universiteto tyrėjų komanda nustatė, jog žmonės, sergantys depresija, linkę kurtis nekonkrečius tikslus, neturėdami tikslaus jų įgyvendinimo termino. O tai savo ruožtu tik dar labiau sustiprina ligos simptomus.

Tyrėjai paprašė eksperimento dalyvių surašyti savo tikslus, kuriuos siekia įgyvendinti artimiausiu metu, taip pat kiek vėliau ir tolimoje ateityje. Tuomet buvo palyginti depresija sergančiųjų ir sveikų žmonių numatytų tikslų sąrašai.

Kai kurie iš tikslų buvo labai abstraktūs, tokie kaip: „noriu būti laimingas“, kiti kiek konkretesni: „šią vasarą noriu greičiau nubėgti 5 mylių atstumą“. Pagal konkretumą šiuos įrašus išanalizavę tyrėjai atrado, jog nekonkretūs tikslai dažniausiai pasitaikydavo depresija sergančiųjų tarpe.

Pasak tyrimo autorių, žmonės, sergantys depresija, taip pat dažniau pateikia labai abstrakčias priežastis, kodėl tikslas buvo ar nebuvo įgyvendintas. Mokslininkai mano, jog šitoks konkrečių tikslų neturėjimas ne tik trukdo gydyti depresiją, tačiau gali ją dar labiau apsunkinti. Abstrakčių tikslų pasiekimą daug sunkiau įsivaizduoti, o tai gali sumažinti tikėjimą, jog jie pasiekiami apskritai. Tai, savo ruožtu, mažina motyvaciją jų siekti.

„Mes žinome, jog depresija turi stiprų ryšį su negatyviomis mintimis bei polinkiu perdėtai apibendrinti. Ypač, kai kalbama apie paties žmogaus savimonę, ar praeities įvykių prisiminimus“, – teigia Joanne Dickson. „Mūsų tyrimas pirmą kartą atskleidė, jog tos pačios savybės liečia ir asmeninių tikslų planavimą. Mes atradome, jog žmonės, kuriems diagnozuota klinikinė depresija, mažiau linkę nurodyti konkrečius tikslų akcentus, taip trukdydami sau juos pasiekti, bei įsisukdami į negatyvių minčių ratą.“

Tyrėja teigė, jog šis atradimas gali padėti kuriant naujus, efektyvius būdus, gydant klinikinę depresiją.

„Padedant depresija sergantiesiems kurtis konkrečius tikslus, galima būtų pasiekti didesnę galimybę, jog pastarieji bus įgyvendinti, taip suardant užburtą negatyvių minčių ratą, neatsiejamą nuo depresijos“, – aiškina J. Dickson.

Depresija, jos gydymas, per pastarąjį dešimtmetį sulaukė nemažai dėmesio. Tačiau JAV atliktas tyrimas, kuris balandį buvo paskelbtas žurnale „Psychotherapy and Psychosomatics“, atskleidė, jog ši liga dažnai diagnozuojama ir gydoma visai nepagrįstai. Tik mažiau nei 39 procentaižmonių, kuriems buvo diagnozuota klinikinė depresija, atitiko 12 mėnesių terminą, po kurio galima diagnozuoti šią ligą. Vis dėl to, daugumai šių pacientų buvo išrašyti antidepresantai.
 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neuroharmonija

Neuroharmonija portretas
Depresija reikia išgyventi, kažką keisti gyvenime.Tai ne liga. Neskubėkite gerti vaistus. Žinau kaip švelniai ir ilgam padeda išeiti iš depresyvios nuotaikos Neurohamnojos teikiamos Centrinės nervų sistemos treniruotės.Man labai padėjo ir be vaistų.

Sutinku

Sutinku portretas
Kiekvienas žmogus privalo turėti gyvenimo TIKSLĄ ir nors vieną draugą, kuriuo galėtų pasikliauti. Na, o jo neturint -- turėti savo dvasios tėvą, t.y. pastovų protingą ir dvasingą nuodėmklausį. Štai kodėl svarbu TIKĖTI ir štai kodėl labai sunku netikinčiajam. Įsileiskime į savo širdį Dievą, ir iškart palengvės ir viskas aplinkui pasikeis. Visiems Dievo palaimos.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių