Savižudybė: kaip suvokti, kad reikia pagalbos?

  • Teksto dydis:

Gyvenime niekas neapsaugotas nuo sunkumų, nesėkmių ar nusivylimų.  Kartais nutinka ir taip, kad dvasinis skausmas palaužia,  išsenka jėgos, pasijuntame per silpni, vieniši ir niekam nereikalingi.  Tada „užsidedame juodus akinius” ir  ima atrodyti, kad nei šviesaus, nei gero šitame gyvenime jau nebebus, kad ir gyventi nebėra prasmės. Kartais šmėkšteli mintis, kad  ir savižudybė viską išspręstų, o kartais ji „apsigyvena“ galvoje ilgam... Tačiau tie, kurie nuo šios ribos pasuko atgal, puikiai žino, kad tereikia visai nedaug, kad viskas pasikeistų. Juodos mintys vėl išsisklaido ir pilnas galimybių ir  šviesių akimirkų gyvenimas tęsiasi toliau. Kad taip įvyktų, labai svarbu nesustoti ir neįstrigti ties sunkumų slenksčiu.

Tokiose situacijose reikia sau padėti. Nereikėtų pamiršti, kad norinčių ištiesti pagalbos ranką aplinkui yra daug. Tačiau  kaip jie sužinos, kad tau tos rankos reikia, jei niekam apie savo jausmus nepapasakosi?  Todėl svarbu neužsisklęsti ir žengti žingsnį pagalbos link tada, kai jos labiausiai reikia. Tai nei gėda, nei silpnumo įrodymas. Tie, kurie laiku supranta, kad jiems reikia pagalbos ir sugeba ja pasinaudoti ir yra tie stiprieji, kurie įveikia visus gyvenimo sunkumus ir negandas.

Išgelbėjo pripažinimas sau, kad reikia pagalbos

„<...> jaučiausi bejėgė, nežinojau ką daryti, kur eiti. Kreiptis pagalbos buvo gėda, bandžiau įtikinti save, kad esu stipri ir man nereikia kitų paramos. Kad ir apie kokį „gelbėjimosi planą“ galvojau, tai neatrodė išeitis. Iš pradžių raminau save, kad viskas pasikeis. Bet kuo toliau guodžiau save, tuo situacija atrodė labiau beviltiška. Norėjau pabėgti nuo visų, mesti darbą, persikraustyti... Tada ir pagalvojau apie savižudybę. <...> Kreiptis psichologinės pagalbos mintis atsirado kartu su mintimi „nebegaliu“. Turėjau sau pripažinti, kad nesu tokia stipri, kokia įsivaizdavau. Važiuojant į konsultaciją, galvoje dėliojosi scenarijai, ką sakyti. Juk dūšioj per gyvenimą tiek daug sukaupta... Konsultacijoje buvo sunku pradėti kalbėti. Iš pradžių tylėjau. Labiausiai bijojau išgirsti kritiką... kurią girdėjau viską gyvenimą. Kritikos taip ir neišgirdau. <...> Išgirdusi savo pačios žodžius pasakojant savo skausmą, aš suvokiau, kad tokių kaip aš daugybė. Tai suteikė vilties, kad ir aš išsikapstysiu. Ir išsikapsčiau! Dabar pažvelgus atgal suprantu, kaip kvaila buvo galvoti jog yra kažkokių “stipriųjų”... Visiems mums kartais prireikia kitų pagalbos. Džiaugiuosi, kad tai laiku supratau.”

Visuomenėje dar plačiai įsišakniję klaidingi įsitikinimai, trukdantys pasinaudoti pagalba tada, kai jos labiausiai reikia. Kas nėra pagalvojęs ar savo aplinkoje girdėjęs, kad „pagalbos ieškoti gėda“, kad „stiprūs tik tie, kurie su emociniais sunkumais susidoroja vieni, be kitų pagalbos“, kad „prasitarti kitiems apie kilusias savižudiškas mintis negalima, nes tave palaikys ir nenormaliu“, kad „apie savižudybę negalima klausti, nes gali kitam „įpiršti“ tokią mintį“

Tačiau tokie įsitikinimai yra visai nepagrįsti. Net ir paprastas išsikalbėjimas gali labai sumažinti slegiančius jausmus,  padėti pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos. Išsikalbėjus emocinė įtampa sumažėja, o tada paprastai atsiranda ir naujos galimybės bei sprendimai. Todėl svarbu nesustoti ir drąsiai žengti žingsnį pagalbos link. Juk tai galimybė sau padėti. Kodėl gi jos neišbandyti? Psichologinę paramą ir pagalbą visada galima rasti.

Pagalbą teikia

Nemokama psichologinė pagalba teikiama kiekviename Psichikos sveikatos centre (dažniausiai poliklinikose ar kai kuriose Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose). Profesionalią pagalbą teikia ir privačiai konsultuojantys psichologai.  Taip pat yra psichologinių tarnybų, kurios konsultuoja ištisą parą. Tiems, kuriems lengviau dėstyti mintis raštu, prieinama psichologinė pagalba internetu.

Kaip padėti kitam įtarus, apie savižudybę:

• Parodykite nuoširdų savo susirūpinimą jo išgyvenimais ir nepalikite vieno.

• Paskatinkite jį išsikalbėti, išreikšti jausmus.

• Atidžiai klausykite, nepertraukinėkite, nekritikuokite.

• Priimkite ir sudarykite galimybę reikštis bet kokiems jausmams. Atsiminkite, kad draudžiamų jausmų nėra.

• Nebijokite paklausti apie savižudiškas mintis, jei jaučiate, kad pašnekovas gali jų turėti.

• Nenuvertinkite sunkumų sakydami:  „viskas bus gerai.“, „kitiems dar be taip būna“, „nieko čia tokio“...

• Patikinkite, kad tokia būsena laikina, kad visos problemos gali būti išsprendžiamos, bet kartais vienam tai padaryti būna per sunku.

• Paskatinkite kreiptis pagalbos ir padėkite su ja susisiekti



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių