- Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krizė yra bet kuris pokytis, kuris vyksta šeimos gyvenime, nes šeimos gyvenimas dažniau matuojamas ne metais, o kažkokiais įvykiais: kažkas gimė, kažkas mirė, kažkas susituokė, kažkas perėjo į naują darbą ar susirgo, LRT RADIJUI sako Šeimos santykių instituto konsultantė Živilė Baronienė. „Ar krizė įvyks, priklauso ir nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, [...] kai kyla jausmas, kad reikia atsisakyti daugelio įprastų dalykų, pomėgių, veiklos. Jei vyrauja tokie jausmai, kaip nerimas, neviltis, bejėgiškumas, nesaugumas. Jei labai neaišku, kaip bus ateityje. [...] Jei nutrūksta kontaktai su kitais žmonėmis, irgi yra krizės šeimoje signalas“, – vardija Ž. Baronienė.
Krizė yra bet kuris pokytis, kuris vyksta šeimos gyvenime, nes šeimos gyvenimas dažniau matuojamas ne metais, o kažkokiais įvykiais: kažkas gimė, kažkas mirė, kažkas susituokė, kažkas perėjo į naują darbą ar susirgo, LRT RADIJUI sako Šeimos santykių instituto konsultantė Živilė Baronienė. „Ar krizė įvyks, priklauso ir nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, [...] kai kyla jausmas, kad reikia atsisakyti daugelio įprastų dalykų, pomėgių, veiklos. Jei vyrauja tokie jausmai, kaip nerimas, neviltis, bejėgiškumas, nesaugumas. Jei labai neaišku, kaip bus ateityje. [...] Jei nutrūksta kontaktai su kitais žmonėmis, irgi yra krizės šeimoje signalas“, – vardija Ž. Baronienė.
– Lietuvoje daugiau kaip pusė santuokų išyra – per pastaruosius 10 metų iš 100 šeimų skyrėsi 54. O kiek išyra nesantuokinių ryšių, niekas neskaičiuoja. Kodėl taip yra?
– Kiekvienos poros priežastys individualios, bet yra tam tikros tendencijos. Pirma – dabar šeimos kuriamos tada, kai yra romantika, jausmai. Žinoma, tai labai pažangu, nes anksčiau santuokos būdavo iš išskaičiavimo, suplanuotos, tikslinės. Bet, kai santuoka pagrįsta tik jausmais ir jausmai iškeliami į centrą, tai šeimą padaro pažeidžiamą. Anksčiau santuoka buvo labai svarbi kaip globos institucija, dėl pagalbos vienas kitam, socialinio statuso, finansinių aspektų, tradicijų perdavimo, vaikų auginimo ir giminystės tąsos. Buvo daug funkcijų, svarbesnių už emocinį ryšį, o dabar tos funkcijos nebėra tokios svarbios. Bet kuri pora, paklausta, koks yra jų šeimos sukūrimo tikslas, kodėl kūrė šeimą, greičiausiai atsakytų – mylime vienas kitą, norime kartu gyventi. Bet iš esmės tai emocinis ryšys, kuris kinta. O jei jis kinta ne visai taip, kaip norisi, tada lengva išsiskirti.
Turbūt antra priežastis ta, kad išsiskirti dabar tikrai lengva. Visuomenė nebaudžia išsiskyrusių žmonių, ir moterys, ir vyrai turi darbą ir gali gyventi atskirai. Iš esmės tendencija tokia, kad moterys gali sau tai leisti. Dar viena svarbi priežastis, kad vis dėlto pareigos, atsakomybės, rūpestis, pagalba neskamba taip žaviai, kaip pasakymas, kad pora turi gyventi taip, kad jiems būtų gera, kad jie džiaugtųsi vienas kitu, kad jiems būtų smagu. Džiuginimo aspektas tampa tikrai labai svarbus. [...] Bet šeimos gyvenimas yra ir parama, ir mokėjimas išgyventi sunkumus, nes nė viena šeima neišvengia krizių.
– Ar charakterių suderinamumas tikrai toks svarbus dalykas poros gyvenime? Ką apskritai turime omenyje sakydami, kad nesutampa charakteriai?
– Rinkdamasis partnerį, žmogus renkasi tą, kuris jį galėtų papildyti. Jis nesirenka labai panašaus į save. Labai aktyvus žmogus susižavi ramiu žmogumi, labai emocingas – logišku. Tas, kuris labai nori artumo, kažkodėl susižavi žmogumi, kuris artumo vengia. Pažinties pradžioje priešingybės tikrai traukia, nes tai galimybė papildyti save kažkuo, ko neturima.
Bet nutinka taip, kad su laiku, kai emocinis ryšys ir emocinė aplinka truputėlį keičiasi, kai reikia pasiskirstyti vaidmenimis, kas ir ką šeimoje darys, už ką bus atsakingas, kai reikia rūpintis, kaip išlaikyti šeimą, spręsti bendravimo su giminėmis klausimus ir visokias kitas kasdienes problemas, skirtumai labai išryškėja. Tai nereiškia, kad žmonės negyvena su skirtumais, tiesiog tada kyla klausimas, kaip jie tai derins. O nederinti yra daug lengviau – tiesiog nesutapo charakteriai.
– Jūs dirbate Šeimos santykių institute. Kokių problemų kyla šeimoms, ateinančioms pas jus?
– Pastebime, kad yra daug individualių dalykų, bet yra ir labai daug universalių. Pirma, kas labai universalu, – šeimos dažnai nesutaria ir tarpusavio santykius veikia vaikų auklėjimo klausimai. Be to, šeimos išgyvena įvairių kitų krizių, pavyzdžiui, tai gali būti vaiko gimimas, vaiko išėjimas į mokyklą, paauglystės laikotarpis, vaikų išėjimas iš namų, kai šeima turi vėl atrasti būdą, kaip jiems būti dviese. Tai natūralios krizės, kurias išgyvena visos šeimos, tik vienos jas išgyvena lengviau, kitos – sunkiau. Tai labai priklauso nuo tarpusavio santykių ir pajėgumų. Į mus dažnai kreipiasi šeimos dėl atitolimo, pasitikėjimo stokos, susvetimėjimo, skirtingų požiūrių. Labai dažna priežastis – labai skirtingi požiūriai į ateitį, gyvenimą kartu.
– Kas poros gyvenime yra ta krizė?
– Krizė yra bet kuris pokytis, kuris vyksta šeimos gyvenime, nes šeimos gyvenimas dažniau matuojamas ne metais, o kažkokiais įvykiais: kažkas gimė, kažkas mirė, kažkas susituokė, kažkas perėjo į naują darbą. Taip pat krizės gali būti nenumatyti įvykiai: nedarbas, ligos, traumos, netektys. Bet, kalbant apie tarpusavio santykius, svarbu tai, kad, ar įvyks krizė, priklauso nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, galima numanyti, kad tarpusavio santykių krizė įvyks, jei jaučiame, kad sutrinka įprasta gyvenimo eiga – įvyksta daug pasikeitimų rutinoje, šeimos struktūroje. Taip pat, kai kyla jausmas, kad reikia atsisakyti daugelio įprastų dalykų, pomėgių, veiklos. Jei vyrauja tokie jausmai, kaip nerimas, neviltis, bejėgiškumas, nesaugumas. Jei labai neaišku, kaip bus ateityje. Jei užsitęsia jausmas, kad tai, kas vyksta dabar, yra nereikšminga – ai, pragyvensiu šį etapą, o paskui jau bus geriau. Jei nutrūksta kontaktai su kitais žmonėmis, irgi yra krizės šeimoje signalas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?3
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...