- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Psichologinė pagalba pabėgėliams iš Ukrainos teikiama, tačiau besikreipiančių kol kas negausu.
Apie tai trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos, Psichologų sąjungos bei kitų institucijų atstovai.
Psichologinė pagalba ukrainiečiams teikiama įvairiais kanalais – registracijos centruose, taip pat telefonu, skambinant 1809. Platformoje „Manodaktaras.lt“ užsiregistravo kelios dešimtys nemokamai konsultacijas teikiančių psichologų ir kitų emocinės pagalbos specialistų.
Miestuose veikiančiuose visuomenės sveikatos biuruose veikia grupiniai užsiėmimai, teikiama ir individuali pagalba. Pagelbėti pasiruošę ir psichologų sąjungos nariai. Vaikus konsultuoja miestuose veikiančios pedagoginės psichologinės tarnybos.
„Nuo linijos (1809 – BNS) gyvavimo pradžios, per penkias savaites sulaukta 200 skambučių“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Agnė Vilčinskaitė.
Dažniausios skambučių temos – nerimas dėl Ukrainoje likusių šeimų ir draugų, sudėtingas bendravimas su jais artimiesiems slepiantis bunkeriuose.
Anot A. Vilčinskaitės, taip pat baimių turima dėl vaikų adaptacijos naujoje aplinkoje ir mokyklose.
Ką vis dar pastebime, kad pagalbos kreipimasis vis dar labai nedidelis. Galimybių daugiau nei besikreipiančių.
„Manodakataras.lt turi vidutiniškai tris konsultacijas per dieną. Reikėtų suprasti, kad mes tikimės šiek tiek išaugusio srauto, nes tiek 1809, tiek „manodaktaras.lt“ kol kas nepajautė tokio didelio kiekio skambinančių ir besidominčių, nes žmonės visų pirma tenkina fiziologinius poreikius“, – sakė A. Vilčinskaitė.
Pasak jos, žmonės pirmiausiai ieškojo būsto, maisto, stabilizavosi savo aplinkoje, tad manoma, kad artimiausiu metu išaugs srautas žmonių, kurie pradės jausti psichologines traumas.
Lietuvos psichologų sąjungos atstovė Jurgita Smiltė Jasiulionė teigė, jog šiuo metu pagalbą siūlančių daugiau nei ja besinaudojančiųjų. Kolegos pasirengę konsultuoti rusų kalba, jau dirba ir keli ukrainiečiai.
„Ką vis dar pastebime, kad pagalbos kreipimasis vis dar labai nedidelis. Galimybių daugiau nei besikreipiančių“, – sakė J. S. Jasiulionė.
Jos teigimu, tai byloja ir apie informacijos stygių, ir apie tai, kad pabėgėliai dar nepraėjo mobilizacijos etapo ir psichologiniai poreikiai nespėjo pasireikšti stipriai.
Anot J. S. Jasiulionės, sąjunga pajuto ir iššūkius padedant įsidarbinti ukrainiečių psichologams, kurių išsilavinimas neatitinka Lietuvoje galiojančių kvalifikacinių reikalavimų.
„Bandome dorotis. Lietuvos psichologų sąjunga stengiasi kviesti, kreiptis kolegas, kad signalizuotų, bendromis jėgomis žiūrėti, sudaryti sąlygas dirbti ir teikti pagalbą“, – sakė atstovė.
Apie teikiamą psichologinę pagalbą ketinama didinti sklaidą informaciją įgarsinant radijuje bei televizijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...