- Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net 16 proc. Lietuvos gyventojų apsidraustų nuo įtampos darbe ir vadovų bei kolegų nuotaikų kaitos, rodo naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Tačiau, pasak Mykolo Romerio universiteto docentės Jolantos Sondaitės, stresą darbe sukelia ne tik organizaciniai veiksniai. „Visada yra ir reakcija į stresą, tai – individualūs veiksniai. Tačiau juos žmonės gali kontroliuoti. Atsparumą stresui galima lavinti tobulinant tam tikrus įgūdžius“, – pastebi ji.
Psichologės teigimu, stresui atsparių žmonių yra nedaug – didžioji dalis turėtų mokytis valdyti savo mintis, emocijas ir atsipalaiduoti. Todėl, mano ji, apklausos rezultatai yra ženklas, kad įmonės turėtų skirti daugiau dėmesio prevencinėms programoms, stiprinančioms atsparumą stresui.
– Ponia Sondaite, Jus nustebino tokie apklausos rezultatai?
– Tai rodo, kad žmonės patiria stresą ir kad stresas yra problema. Tačiau „apsidrausti nuo streso“ skamba truputėlį ironiškai.
– Žmonės turbūt ieško išeičių?
– Žinoma, ieško, mąsto. Bet reikia pasakyti, kad stresą darbe sukelia ne tik organizaciniai veiksniai. Visada yra ir reakcija į stresą, tai – individualūs veiksniai. Tačiau juos žmonės gali kontroliuoti. Atsparumą stresui galima lavinti tam tikrais metodais tobulinant tam tikrus įgūdžius. Be to, į tai gali daugiau investuoti ir darbdaviai. Man atrodo, jog apklausos rezultatai – ženklas, kad reikėtų stiprinti tam tikrus mokymus, rengti intervencines programas, sustiprinančias atsparumą stresui.
– Kodėl susitvarkyti su stresu nemoka tiek darbuotojai, tiek vadovai?
– Kad žmogus galėtų tinkamai veikti streso situacijoje, jis turi mokytis. Vidiniai atsparumo veiksniai turėtų būti lavinami, tam reikia skirti dėmesio. Tik atskiri žmonės turi didesnį atsparumą stresui. O dauguma žmonių tuos įgūdžius turi lavinti. Tai yra gebėti valdyti savo mintis, emocijas, mokėti, kad ir nedaug, giliai atsipalaiduoti. Viso to galima mokytis, lavinti ir paskui, iškilus sudėtingai situacijai, pritaikyti.
– Turbūt sutiksite, kad stresui darbe daug įtakos turi įmonės ar padalinio vadovas. Kaip Jums atrodo, ar vadovai šiai problemai skiria pakankamai dėmesio?
– Matyt, nepakankamai. Vadinamieji išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, per didelė kontrolė, per dideli darbo krūviai, neaiškūs vaidmenys ir pareigos, baudimas, griežta politika) kelia stiprų stresą ir mažina darbo produktyvumą bei kokybę.
– Minėjote, kad stresą suvaldyti reikia mokytis. Ką galėtumėte patarti?
– Svarbiausia suprasti, kad stresas yra ne kažkur išorėje, – reakcija į stresą vyksta mūsų organizme. O ši reakcija prasideda nuo minčių. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, nespėsiu, nesusidorosiu, viskas griūva, nepadarysiu) sukelia vadinamąjį emocijų kompleksą, įtampą, o paskui – ir tam tikrus cheminius pokyčius organizme, kurie gali lemti net fizinius simptomus, ligas.
Tuo metu, kai tik atsiranda negatyvių minčių, reikia gebėti jas pakeisti pozityviomis ir leisti sau atsipalaiduoti. Bet to taip pat reikia mokytis ir treniruotis, kad, iškilus stresinei situacijai, pavyktų pritaikyti. Tam yra specialių pratimų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...