Psichologė: slopinami jausmai niekur nedingsta

  • Teksto dydis:

Jausmus pažinti dažnai būna sunku ir suaugusiems, ką jau kalbėti apie vaikus. Juk pirmuosius jausmus jie patiria nė nežinodami, kaip juos įvardinti.

Leidykla „Nieko rimto“ kalbina gydytoją, vaikų ir paauglių psichiatrę, psichoterapeutę Godą Bačienę apie tai, kas gali padėti vaikams klaidžiame jausmų pasaulyje, kas gali atsitikti, kai jausmai yra slepiami ir kaip galima padėti vaikams suvaldyti emocijų antplūdį.

- Kaip Jums atrodo, kokį jausmą pajaučiame pirmiausia?

- Pats pirmas jausmas, kuris mus aplanko ką tik gimus, yra baimė. Ta pati primityviausia biologinio išlikimo baimė. Juk ateiname į pasaulį, kuris mums yra nepažįstamas, nežinome, kas mūsų laukia, ko galime iš jo tikėtis. Tad čia labai svarbus tėvų vaidmuo – parodyti vaikui, kad jis nėra vienas, kad tėvai yra su juo ir yra pasirengę su juo būti tada, kada vaikui jų labiausiai reikia. Vaikui labai svarbu jausti palaikymą, patirti saugumo jausmą.

- Kokį jausmą gali būti sunkiausia pažinti vaikui?

- Jausti jausmus nėra sunku, nes mes visi juos patiriame. Pradžioje nemokame jų įvardinti, bet jaučiame juos visi. Čia svarbus tėvų gebėjimas priimti, atspindėti, toleruoti kūdikio jausmus bei nuraminti. Pačioje pradžioje vaikas išreikšdamas savo jausmus bando, stebi tėvų reakcijas. O tėvai bendraudami su vaiku įvardina jausmus, pvz: „verki, turbūt išsigandai, nuliūdai…, matau, kad supykai“ ir t. t. Tuomet vaikas įgauna pavadinimus savo būsenoms išreikšti ir vėliau gali pats įvardinti jas. Tačiau neretai būna, kad vaikas jausmuose ir susipainioja, kadangi tėvai vaikui užpykus sako: „Negalima pykti, turi būti geras, pykti negražu“; „Nebūk bailys, neverk, kaip boba“. Nė vienas jausmas pats iš savęs nėra nei geras ar blogas, nei gražus ar negražus. Jis yra ir turi būti patiriamas. Galime kalbėti apie netinkamas išraiškas, kurias reikėtų stabdyti, pvz., supykus negalima laužyti daiktų, skriausti kitų vaikų ir pan. Tokį elgesį reikia stabdyti, o ne drausti jausti.

Nė vienas jausmas pats iš savęs nėra nei geras ar blogas, nei gražus ar negražus. Jis yra ir turi būti patiriamas.

- Kas gali atsitikti, jeigu išgyvenami jausmai yra slepiami?

- Jausmai niekur nedingsta. Jeigu juos slopiname ar apsimetinėjame, kad nejaučiame, tai tampame  suvaržyti savo pasirinktos rolės, kaip nepykstantys, nepavyduliaujantys ar bebaimiai ir galime elgtis sau kenkdami: neapsiginame, nepamatuotai rizikuojame ir t. t. Fiziniai skausmai irgi gali būti slepiamų „blogų“ jausmų nesąmoninga išraiška. Jeigu vaikas pyksta, o jam liepiama tą pyktį slėpti, tai vaikui gali pradėti skaudėti galvą, skrandį, net jeigu jokių matomų priežasčių tam nėra. Ilgai kaupti nepriimtini jausmai gali pratrūkti su neadekvačia jėga netikėtose situacijose ir sutrikdyti santykius, savivertę.

- Kaip galima padėti vaikui suvaldyti emocijų antplūdį?

- Nuo kūdikystės jautriai prižiūrimas kūdikis patiria saugumą per tai, kad jo poreikiai yra pastoviai, laiku ir tinkamai patenkinami, o mama yra šalia ir nuramina, kai reikia. Besirūpindama mama įvardina vaiko būsenas. Sako „išalkai“ ir pamaitina, „pavargai“ ir užmigdo, „išsigandai“ ir prisiglaudžia, nuramina. Kūdikis patiria, kad jo poreikiai ir būsenos yra suprantami ir patenkinami, nurimsta. Augdamas jis mokosi ir palaukti, kol ruošiamas maistas, nes žino, kad alkis bus numalšintas. Per tokį kasdienį rūpinimąsi pradedama dalintis mimikomis, intonacijomis, žodžių prasmėmis, reguliuojamos kūdikio emocinės būsenos. Kai tėvai teisingai atpažįsta ir įvardina vaiko būsenas, vėliau ir sudėtingesnius jausmus, jie gali susikalbėti su vaiku, nes vaikas juos priima kaip patikimus. Vyresni vaikai dažnai patenka į draudimų ar interesų susikirtimo situacijas, kur neretai kyla pyktis. Tokiu metu reikia įvardinti vaiko patiriamą jausmą ir susieti su priežastimi bei parodyti galimas išeitis. Pvz: suprantu, kad pyksti ant manęs, kad neduodu saldainio dabar, žinau, kad jo nori ir gausi, kai papietausi. Mama tokiu būdu parodo, kad supranta vaiko jausmą, priima jį, bet pati nepyksta, nepraranda pusiausvyros ar dar labiau jo neskaudina grasinimais, bausmėmis, ar pravardžiavimu.

- Ar sutiktumėte su teiginiu, kad knygos yra gera priemonė mokyti vaikus pažinti jausmus?

- Žinoma. Knygos yra puiki priemonė padėti vaikams pažinti jausmus. Visų pirma dėl to, jog vaikas iš knygų pamato, kad ir kiti (knygų veikėjai) jaučia tą patį, ką jaučia jis. Kad ir kiti turi tokius jausmus, kuriuos ir jis patiria. Vaikui tampa paprasčiau tuos jausmus įvardinti, išmokti kaip su jais tvarkytis. Vaikas susitapatindamas su veikėjais geriau supranta savo jausmus.

Leidykla „Nieko rimto“ išleido Šarūnės Baltrušaitienės knygą „Kaip zuikis jausmus pažino“. Joje kalbama apie liūdesį, pavydą, baimę, pyktį ir džiaugsmą. Kaip Jums atrodo, nuo kokio amžiaus tėvai jau galėtų su vaikais skaityti šią knygą ir vėliau aptarti?

- Reikia derintis prie kiekvieno vaiko, nes visi jie yra skirtingi. Skirtingas jų augimas, brandumas. Tad kalbėti, dainuoti, sekti pasakas vaikams galima jau ir nuo pirmųjų mėnesių, kad vaikai girdėtų tėvų balsus, jaustų jų artumą. Tačiau, jeigu norima, kad vaikas pasimokytų iš knygos, ją suprastų, manau, kad galima su vaiku ją skaityti ir nuo 1,5–3 metų.

- Ar aptarti knygas būtina, jeigu norime, kad vaikai dar geriau įsisavintų jose pateikiamą informaciją?

- Žinoma, tik vėlgi yra svarbu vaiko nekvosti, ką jis suprato apie knygą, ką ji jam davė. Skaitant knygą yra svarbu derintis prie vaiko. Jeigu knyga yra skaitoma vakare, norint, kad vaikas lengviau nusiramintų ir užmigtų, tai knygos analizuoti ir ją aptarti iškart tikrai nereikėtų. Tačiau, jeigu knygą skaitome su vaiku norėdami, kad vaikas joje rastų daug puikių minčių, tai knygą tikrai rekomenduočiau su vaiku aptarti, apie ją pasikalbėti. Kad ir paprasčiausius klausimus vaikui užduoti: kas tau knygoje labiausiai patiko? Kaip manai, kodėl veikėjai elgėsi vienaip ir kitaip? Svarbu vaiką suinteresuoti knyga ir tik nepadaryti taip, kad skaitymas jam atrodytų didelė prievolė ir kančia.

- Kokių jausmų visiems palinkėtumėte jausti daugiau? Kodėl?

- Labai linkiu, kad visi daugiau jaustume meilės ir džiaugsmo ir nebijotume dalintis jausmais. Juk sakoma, kad pasidalintas skausmas – pusė skausmo, o pasidalintas džiaugsmas – dvigubai daugiau džiaugsmo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga
    PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga

    Pasaulinė sveikatos organizacija pagaliau apsisprendė ir liguistą potraukį žaisti vaizdo žaidimus įtraukė į rimtų psichikos sutrikimų sąrašą. Taigi šis sutrikimas prilygintas liguistam pomėgiui lošti ir bus bandoma rasti būd...

  • Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną
    Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną

    Nors ir turite svajonių darbą, kuris, regis, jūsų nevargina – atostogauti privalote. Pasak Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorės Rositos Lekavičienės, per atostogas pailsiname ir psichiką, ir kūną, ...

  • Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas
    Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas

    Galingo, agresyvaus, daug ekonominio kapitalo turinčio vyro idealas pasiekiamas tik mažai daliai. Keista tai, kad net „galingųjų“ normą atitinkantys vyrai apsimeta aukomis ir sako jaučiantys puolimą, žeminimą, ypač – iš moter...

  • Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai
    Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

    Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad jei jaučiate skrydžio baimę, galbūt verta juos aplankyti, svetainėje travelandleisure.com rašo apžvalgininkė Ali Wunderman. ...

  • Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?
    Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?

    Nors Lietuvoje su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik kas antra moteris, 2015 m. tyrimas parodė, kad vos 14 proc. gydytojų rezidentų, daugiausia moterų, sugebėjo teisingai identifikuoti savo patirtį, o skundų skaičius dėl šio reiš...

    3
  • Geri vaikai: ar jiems gerai?
    Geri vaikai: ar jiems gerai?

    "Geras vaikas" – terminas, kurį dažnai ištaria tėvai, mokytojai, kaimynai ar kiti suaugusieji. Tai vaikas, kuris niekada neprieštarauja, laikosi taisyklių, nesimuša ir retai kada sulaukia dėmesio dėl savo netinkamo el...

    2
  • Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis
    Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis

    Rutina ir nuobodulys gali turėti neigiamos įtakos smegenims – jos visada nori mokytis, todėl būkite išradingi ir sugalvokite įdomios veiklos, svetainėje „Everyday Health“ rašo Linda Melone. ...

  • Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?
    Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?

    Rugsėjį savo vaikus į pirmąją klasę išleisiantys tėvai nerimauja – vaikai patirs didžiulį stresą, nes priešmokyklinio ugdymo grupių pedagogai neįgyvendino savo įsipareigojimų ir neišmokė vaikų skaityti, LRT RADIJUI sa...

    1
  • Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama
    Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama

    Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, s...

    1
  • Ką bendro turi depresija ir rūkymas?
    Ką bendro turi depresija ir rūkymas?

    Depresija – šiuolaikinėje visuomenėje dažnai linksniuojama liga. Ji kyla dėl įvairių priežasčių, bet pastebima, kad su depresija ar nerimo sutrikimais kovojantys žmonės gana dažnai taip pat ir rūko. ...

    2
Daugiau straipsnių