Psichologė: daugelis vaikų Lietuvoje nelaimingi

Technologijas lygina su automobiliu

Anot A. Diržytės, reikėtų kreipti dėmesį ne tik į informacinių technologijų turinį. Neigiamai vaikus gali veikti ir pasakos, pasižyminčius negatyviu turiniu: „Yra lietuvių liaudyje labai neigiamų pasakų, bet yra ir labai gerų. Jeigu virtualioje realybėje yra daug pozityvios informacijos, tai tuomet galima sakyti, kad ta dalis yra vartotina, bet pavojingiausia, žinoma, yra ta kita dalis, ta neigiama dalis. [...] Technologijos reikalingos, kaip ir automobilis, tam, kad pasiektum kelionės tikslą.“

A. Balžekienės tvirtinimu, reikia atsiminti, kad dėl blogos įtakos vaikams pačios technologijos nėra kaltos: „Norėčiau apginti technologijas – tai nėra blogis, ne pačios technologijos yra blogis. Prisiminkime, kad televizija egzistuoja daug ilgiau. Daugelyje šeimų televizorius tebėra įjungtas visą parą. Tai nuolat matyti vaikams taip pat nėra gerai, ten lygiai taip pat yra ir pozityvaus, ir negatyvaus turinio. Nereikia piešti apokaliptinių vaizdų, kad auginame neišmanėlių kartą. Patinka mums ar nepatinka, technologijos yra ateitis ir dabartis. Tie, kas mokės tame pasaulyje labai gerai elgtis, bus reikalingiausi ateityje.“

Reali šeima persikėlė į knygą vaikams

Knygos apie išmaniųjų technologijų naudojimą „Tučių šeima gamtinėja“ autorė A. Balžekienė tvirtina, kad idėja parašyti tokią knygą kilo kaip bandymas surasti balansą tarp technologijų naudojimo ir nenaudojimo.

„Tučių šeima – mieste gyvenanti šeima, apsupta technologijų. Šeimai tos technologijos natūralios kaip šiltas vanduo ar elektra. Jie net patys nepastebi, kad jas naudoja ir kiek jas naudoja, kol vieną dieną šeima supranta, kad kažkas ne taip – nesusišneka, pradeda pyktis, nebeskiria laiko vieni kitiems“, – pasakoja knygos autorė.

Jos teigimu, mintis parašyti tokią knygą kilo po to, kai ji pati susidūrė su panašia situacija: „Atostogavome prie jūros. Tai vieta, kur iš esmės nėra technologijų, bet vakare, kai mes su suaugusiais vakarojome, o vaikai tiesiog žiūrėjo filmą, atsitiko toks dalykas – pamatėme kieme ežiuką. Įdėję į megztinį tą ežiuką atnešėme vaikams, bet jie visiškai nesusidomėjo. Kokį 25-tą kartą jie žiūrėjo filmą apie Elsą ir Aną bei Ledo šalį. Jie pakėlė trumpam akis, vėl jas nuleido – jiems buvo visiškai neįdomu.“

A. Balžekienė teigia po to pradėjusi pastebėti, kaip tiek jos, tiek kiti vaikai negali pavalgyti, jeigu šalia nėra įjungto televizoriaus, jie supykta, jei televizorius išjungiamas. „Mano šeima nėra šventa. Nesakau, kad žinojau, kaip rasti tą balansą. Mano šeimoje taip pat tokių dalykų pasitaikydavo, bet dabar mes sakome – šiandien turėsime dieną be viso šito, važiuokime kažkur, pailsėkime, o paskui, žinoma, grįžkime į tą pasaulį, kuriame technologijos egzistuoja ir be jų jau nieko nebus“, – sako A. Balžekienė.