- Richardas Jonaitis, LRT Radijo laida „Paraštės“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liūdna, jei vaiko kvietimas pažiūrėti į skruzdę lieka neišgirstas, nes tėvai užsiėmę, juk ignoruojamas vaikas pajunta, kad yra neįdomus, o tai – sąlyga žemai savivertei formuotis. Taip LRT RADIJUI sako Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė. Anot jos, su informacijos gausa apie tėvystę susidoroti neįmanoma, tačiau ir nebūtina žinoti visko: „Jei perskaitėte kažkokią informaciją ir ji jums tinka, naudokitės ja. Nebūtina perskaityti visų pasaulio knygų ir taikyti savo vaikui įvairius metodus.“
– Dažnai savo klientų klausiate, ar jie savo vaikams aiškina, kaip šie atsirado. Kaip tėvai atsako į šį vaikų klausimą?
– Vaikams reikia viską paaiškinti. Reikia aiškinti ne apie gandrą, o tai, iš kur jie atsirado. Svarbu, kad nepamestume esmės. Vaikui reikia sužinoti techninius dalykus, kaip atsiranda vaikai. Vaikas turi turėti žinių ir įgūdžių apie lytiškumą. Joks lytiškumas negali apsieiti be vertybių, supratimo, santykio. Tėvai, atsakydami į daugybę vaiko klausimų, turi nepamiršti santykių aspekto.
Jei mama ar tėtis tikrina namų darbus ir mato klaidas, svarbu vaikui pasakyti, ką darydamas jis suklydo ir kaip gali tai ištaisyti. Bet taip pat turime galvoti, koks santykio aspektas čia pradės veikti. Ar mes sukritikuosime savo vaiką, ar jį paguosime, ar žinome, kad jis apskritai pajėgus ir padarė klaidą, nes galbūt buvo neatidus, ar nusiviliame savo vaiku.
Tokie aspektai yra beveik kiekviename susidūrime, ištartame žodyje ir kiekviename žaidime, atsakyme. Tikrai reikia, kad vaikas žinotų techninius dalykus. Reikia paaiškinti, kaip dalykai veikia.
– Sakote, kad tėvystė yra didžiausias stebuklas, suteikiantis galimybę gyvenimą nugyventi antrą kartą.
– Tai stebuklas be išimties. Juk ta būtybė, tam tikra prasme, atsiranda iš niekur. Buvo du žmonės, štai jau trys. Žmogus pagamina pyragą ir tuo džiaugiasi. Pagamina automobilį ir tuo labai didžiuojasi. Žmogus sukūrė kompiuterį ir tai yra stebuklas. Tačiau sukurti žmogų yra su niekuo nepalyginamas stebuklas.
Be to, padėti tam žmogui užaugti, kad jis džiaugtųsi ir mėgautųsi gyvenimu, yra didelis iššūkis. Aš tikrai neturiu nei naivumo, nei iliuzijų, kad vaikų auginimas yra tik nuolatinė laimė ir džiaugsmas. Yra daug nuovargio, susierzinimo, kyla daug neaiškumų ir problemų. Šie dalykai gali užgožti tokio kasdienio džiaugsmo pamatymą, kai, pavyzdžiui, vaikas atrado koją ir ją susikišo į burną. Tai žmogaus auginimo stebuklas.
– Vaikas pamato kažką nauja, bet suaugusieji gali galvoti, kad tai ne taip jau reikšminga. Koks elgesys tokioje situacijoje būtų klaidingas?
– Nevartočiau žodžio „klaidingas“, bet būtų tikrai liūdna, jei vaiko kvietimas pasižiūrėti į skruzdę ar saulę liktų neišgirstas, nes mama, tėtis, močiutė ar senelis yra pavargę, susipykę, turi didelių buitinių ar darbinių rūpesčių.
Būtų gerai, jei vaikas galėtų tiesiog supykti ir pasakyti – mama ir tėtis šiandien yra negeri, manęs neklauso. Kažkuria prasme tai nemalonu, bet vaikui būtų sveikiau. Tačiau dažniausiai vaikas, susidurdamas su tokiu ignoravimu, supranta, kad jis yra neįdomus. Didžioji bėda, kad jis supranta esantis neįdomus šiems dideliems, protingiems, geriems žmonėms.
Nemanau, kad tai yra klaida, nes tokios klaidos ištaisomos. Tikrai labai svarbu pamatyti tą balansą. Kasdienybėje visos mamos, visi tėčiai, visos močiutės ir visi seneliai daug dalykų neišgirsta ir nepamato. Nėra taip, kad viską visada pamatome. Nėra idealaus gyvenimo.
Bet balansas yra klausimas, kiek pamatome, kiek nepamatome, kiek išgirstame, o kiek lieka neišgirsta, neatliepta, nepritūpta. Vaikas gali jaustis neįdomus, o tada stebimės, kad jo savivertė žema. Arba kad jis, jau būdamas mokyklinukas, nedrįsta išsakyti savo minčių, neturi nuomonės, yra nekūrybingas. Tai prasideda gana anksti, nuo ženklo, kad vaiko pasaulis nėra įdomus. Tai ir galėčiau pavadinti klaida.
– Jei toks tėvų elgesys kartojasi, vaikui ir formuojasi, pavyzdžiui, žema savivertė?
– Viena pasekmių tikrai bus jausmas, kad jis neįdomus ir nevertingas. Reikia suprasti, kad yra labai įvairių priežasčių, dėl ko žmonės pavargę, užsisukę darbuose, turi rimtų iššūkių. Galbūt kai vaikui jau bus 30 metų ir jis pats augins vaikus, jis galės pamatyti kitą priežastį. Tačiau kai jam dveji, treji, penkeri, jis nežino šitų dalykų.
– Kaip susidoroti su informacijos apie tėvystę srautu?
– Šiais laikais turbūt neįmanoma susidoroti su informacijos srautu, jos yra begalė. Reikia žinoti, kad visko neperskaitysi, daug dalykų kartojasi. Jei perskaitėte kažkokią informaciją ir ji jums tinka, naudokitės ja. Nebūtina perskaityti visų pasaulio knygų ir taikyti savo vaikui įvairius metodus.
Tikrai reikia truputį nuleisti kartelę, visur yra spaudimas. Yra tiek socialinio spaudimo viską turėti, visur būti, viską nuveikti. Reikia sau leisti ne viską žinoti, suprasti, daryti klaidas. Svarbu ne tai, ar padarysime klaidą, svarbu ją ištaisyti, suprasti ją padarius. Tuomet tikrai padarysime kitaip. Tai, kad klysime ir nežinosime, yra labai žmogiška.
– Kada pradedame kurti su vaiku ryšį? Ar jam gimus, ar vaikui esant sąmoningesniam?
– Manau, kad tada, kai jis apsigyvena mūsų galvoje. Kai atsiranda idėja, kad aš noriu arba mes norime kūdikio, prasideda ryšys. Ir tas ryšys gali keistis. Tai nėra konstanta, kad jei moteris sako norinti turėti kūdikį, o vyras atsako „ne dabar“, tai nepasikeis ir nebus sukurtas kokybiškas ryšys su savo būsimu kūdikiu.
Tėvai fantazuoja, koks tas vaikas bus – ar moksliukas, ar sportininkas. Ta fantazija jau yra tokio ryšio užuomazga. Labiau nepasiteisinti gali tai, kad jei vėliau paskęstama fantazijose ir nepamatomas realus vaikas. Gal jis gal nėra sportiškas ar moksliukas, gal yra menininkas, dainininkas, poetas, krapštukas inžinierius. Bet tai neišvengiama pasirengimo ir ryšio kūrimo dalis.
– Kaip svarbu, vaikui gimus, turėti laiko dviese?
– Labai svarbu. Kartais, kai gimsta kūdikis, suaugę žmonės praranda vardus – jie tampa mama ir tėčiu, nebežino, kad buvo Petras ir Onutė. Jie liaujasi vienas kitą vadinti vardais. Labai svarbu neprarasti savo interesų, draugų, poros gyvenimo. Žinoma, čia tikrai reikia artimųjų, auklių pagalbos.
Iš pradžių gali tekti tai atidėti keliems mėnesiams, nes kūdikis mažas ir nėra daug erdvės būti dviese. Tačiau nereikia pamiršti, kad buvimas dviese gali būti puodelis arbatos ryte, kol kūdikis miega ar paskutinis puodelis vakare prieš užmiegant. Tai gal tik akimirkos, bet jos tikrai turi išlikti. Vėliau laiko atsiras daugiau, nes bus daugiau pagalbos, vaiką bus galima su kažkuo palikti bent valandai, dviem ar savaitgaliui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...