Psichologas: rinkitės darbą, kuris veža ir jus, ir kitus

– Kaip galima paaiškinti sąvoką „pašaukimas“, kai kalbama apie darbą ir profesijos pasirinkimą?

– Kalbėdami apie pašaukimą ir darbo pasirinkimą, turėtume kalbėti apie du dalykus. Viena vertus, pašaukimas yra tai, kas tau patinka, ką darydamas jauti malonumą. Kita vertus, darbas turi būti naudingas ir kitiems – reikia atsakyti į klausimą, ar tavo darbas duoda naudos kitiems, ar rezultatą supranti tik pats. Profesiniu pašaukimu, liaudiškai kalbant, galima vadinti tokį darbą, kuris veža ir mane, ir kitus.

– Bet juk rinkdamasis profesiją žmogus pirmiausia galvoja apie tai, kas patinka jam pačiam, tad vargu ar jam labai svarbu, ką jo darbas duos aplinkiniams.

– Pašaukimas yra labai svarbu, bet mes gyvename pragmatiškame pasaulyje, tad už tavo pašaukimą arba tai, ką tu sukuri, tau kažkas turi mokėti pinigus. Galbūt tavasis pašaukimas yra būti geriausiu pasaulio autoriumi, rašyti romanus, bet, jei nebus leidėjo, skaitytojo, tą pašaukimą galiausiai reikės pakeisti kitu. Reikia suderinti tai, ko nori tu, ir tai, ko iš tavęs reikia pasauliui. Kiekvienas žmogus gali ir turi prisidėti prie to, kad šis pasaulis taptų gražesnis, o tam reikia gebėti suderinti savo ir aplinkinių poreikius.

– Nuo ko patartumėte pradėti ieškoti savo pašaukimo? Kas padėtų jį suvokti kuo tiksliau?

– Pirmosios paieškos vyksta vaikystėje, kai bandome vienokius arba kitokius dalykus. Mano vaikai lanko įvairius būrelius, ir aš susiduriu su dilema. Viena vertus, noriu, kad jie išbandytų kuo įvairesnius užsiėmimus. Kita vertus, jeigu jie bandys užsiimti daugeliu dalykų, kils klausimas, koks bus jų atsakomybės jausmas. Manau, kad pašaukimą galima atrasti intensyviai jo beieškant, išbandant įvairią veiklą. Čia yra vienas iš galimų kelių.

Kitas kelias – bandyti vis giliau ir giliau pažinti save ir kitus. Kai supranti, kas esi tu, kuo tu skiriesi nuo kitų, ką stipraus tu turi ir kaip stipriąsias savybes gali išnaudoti, tai irgi gali padėti surasti savąjį kelią.

– Kaip išgryninti savo stipriąsias puses?

– Geriausias būdas – turėti su savimi veidrodį. Kadangi pačiam sunku žiūrėti į veidrodį, nes visada matai save gražesnį nei esi iš tikrųjų, tuo veidrodžiu gali tapti tavo kolegos. Reikia jų paklausti, kas yra tie trys dalykai, dėl kurių jie mane vertina. Reikia gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų žmonių (tai svarbu ne tik dėl stiprybių išgryninimo), nes tobulėti tampa kur kas lengviau, kai sugebi pasižiūrėti į save iš šalies. Su viena sąlyga – jei klausi kitų žmonių nuomonės, norėdamas išgirsti teisybę, o ne pasigrožėti savimi.

– Bet kaip atskirti, kurie lūkesčiai yra mano, o kurie – šeimos, kitų aplinkinių? Ar aplinkinių įtaka nėra kliūtis atrasti tikrąjį savo pašaukimą?