- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekaltas noras pasilaikyti namuose vieną kitą nenaudojamą daiktą, nes „gal prireiks“ tam tikromis aplinkybėmis gali pavirsti į nekontroliuojamą kaupimo maniją, sako psichologas Robertas Petruškevičius.
Pasak pašnekovo, priežastys, kodėl žmonės yra linkę kaupti įvairius daiktus, nors jų nenaudoja metų metus, yra įvairios. Vis tik dažniausiai tokios elgsenos yra išmokstama dar vaikystėje, matant tėvų ar senelių elgesį.
„Anksčiau iš tiesų daug ko trūkdavo, negalėdavai panorėjęs tiesiog įsigyti. Karo, sumaiščių metu kaupimas taip pat turėjo didelę prasmę. Dabar situacija visai kita, bet išmoktas elgesys daro savo. O kai tai eina kartu su žmogaus problemomis, kai jis jaučia dėl kokių nors priežasčių nesaugumą, nerimą, stresą, tai kaupimą jis pasąmoningai suvokia kaip tam tikrą saugumo, kontrolės siekį“, – pasakojo psichologas.
Tačiau, pasak specialisto, tai yra apgaulingas jausmas ir jis ne tik neišsprendžia žmogaus problemų, bet ir gali jas dar labiau pagilinti.
Pasinerdamas į kaupimą žmogus tarsi įsisuka į uždarą ratą. Kyla pavojus užsidaryti savyje, gyventi praeitimi, nebeįsileisti naujų idėjų.
„Pasinerdamas į kaupimą žmogus tarsi įsisuka į uždarą ratą. Kyla pavojus užsidaryti savyje, gyventi praeitimi, nebeįsileisti naujų idėjų. Laiku nesusigriebus ir prisidėjus kitokioms aplinkybėms ar veiksniams, kaupimo manija gali išsivystyti ir į sunkų psichinį sutrikimą, pasireiškiantį nevaldomu šiukšlių tempimu į savo butą ar paverčiant jį nekontroliuojamu naminių gyvūnų veislynu. Apie tokius atvejus neretai perskaitome žiniasklaidoje. Todėl kartas nuo karto reikia priimti ryžtingus sprendimus ir atsikratyti tuo, kas trukdo jums laisvai kvėpuoti. Apsivalydami, atlaisvindami savo gyvenamąją erdvę nuo besiveliančių smulkmenų ir į aplinką įaugusių nereikalingų senienų, mes kartu apvalome ir savo protą, sąmonę. Mintys tampa skaidresnės, ateitis šviesesnė, lengviau priimame naujas galimybes, jaučiame daugiau harmonijos, mokomės disciplinos ir sistemingumo“, – privalumus vardijo pašnekovas.
Kaune prekybos miestelyje „Urmas“ veikiančio Bagažinių turgaus atstovas Jonas Plenta sako, kad čia žmonės daugiausia ir atvyksta vedini būtent tokių tikslų. „Pas mus žmonės atvažiuoja savo automobiliais, atveria bagažines ir parduoda savo nebenaudojamus daiktus dažniausiai už simbolinę kainą, nes svarbu pats procesas. Vis tik tokioje prekyboje galėtume įžvelgti net tris naudingus dalykus. Pirma, nebenaudojamas daiktas neužima vietos nei jūsų namuose, nei jūsų galvoje, nes nebereikia daugiau svarstyti „o gal dar prireiks“. Antra, parduodami jūs gaunate tam tikrą sumą pinigų, kurią galite panaudoti tam, ko šiuo metu jums tikrai reikia. Trečia, jei daiktą kažkas perka, vadinasi jis kažkam dar reikalingas ir vietoj to, kad gulėtų pas jus nenaudojamas“, – vardijo J. Plenta. Jei žmonės patys nenori stovėti turguje ir pardavinėti, jie neretai perduoda ar parduoda už simbolinę kainą savo daiktus tiems, kurie patys čia prekiauja.
Beje, psichologas R. Petruškevičius sako, kad dalyvavimas nereikalingo daikto pardavimo ar atidavimo procese jo savininkui taip pat yra naudingas.
„Tokiu būdu jūs ne tik atsikratote tam tikra našta, bet ir matote, kad suteikiate kažkam džiaugsmo, padarote gerą darbą atiduodami ar parduodami už nedidelę kainą. Jums tai taip pat kelią teigiamas emocijas. Jei vykstate į turgų ir ten parduodate, matau čia dar vieną pliusą – jūs bendraujate su žmonėmis, stiprinate savo socializaciją. Tai ypač svarbu tada, jei jaučiate, kad „šiukšlės“ užvaldo ne tik jūsų namus, bet ir mintis. Jei pastebite, kad įsisukate į mano jau minėtą uždarumo ir gyvenimo praeitimi ratą. O jei matote, kad pats su tuo nesusitvarkysite, kreipkitės pagalbos į specialistus“, – sakė R. Petruškevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...