- LRT RADIJO laida „Paraštės“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reikia keisti normas, kaip jaučiamasi darbo vietoje ir nebijoti iškelti to į viešumą – jei liūdna ar graudu, reikia bandyti parodyti net ašaras.
Taip LRT RADIJUI sako „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovas psichologas Antanas Grižas. Anot jo, susiduriant su sunkumais, nereikia iš savęs tikėtis 100 proc. efektyvumo, jo pakanka 50–60 proc.
Lietuviai stokoja emocinio raštingumo
Yra mėnesių, kuriais įvykdoma daugiausiai savižudybių, sako A. Grižas. Pasak jo, tai balandžio, gegužės, birželio mėnesiai. Buvusio „Jaunimo linijos“ vadovo psichologo Pauliaus Skruibio teigimu, tam įtakos gali turėti sezoninės depresijos: „Pavasarį ir rudenį pastebimas didesnis polinkis į depresiją, kuri pavasarį pasižymi nerimu. Tai susiję su biologiniais ciklais. Tai nėra vien tik Lietuvos fenomenas – Šiaurinio pusrutulio šalyse daugiau savižudybių būna pavasarį, Pietinio pusrutulio – taip pat.“
Anot P. Skruibio, skirtingai nei manoma, nėra taip, kad žmonės į konsultacijas plūsteli žiemą. „Nemažai jų užsirašo ir vasarą, tad kažkokio metų laiko neišskirčiau. Tai galėtų pasakyti tie, kurie dirba ligoninėje, į kurią patenka dideli žmonių srautai, būna labai sudėtingų situacijų“, – aiškina jis.
P. Skruibio teigimu, Lietuvoje trūksta emocinio raštingumo, bet tai aktualu ne tik Lietuvai: „Dabartinė Vakarų kultūra labai orientuota į tariamą efektyvumą, produktyvumą, tempą. Jausmai ten nėra pageidaujamas dalykas, kuris dažnai atrodo įkyrus, lyg jo reikia atsisakyti. Taip dažnai ir yra – tobulai susitvarkomas gyvenimas, verslas gerai sekasi, bet kažkoks jausmas vis neduoda ramybės.“
Jaunimas dažniausiai kreipiasi dėl santykių
A. Grižas tikina, kad į pagalbos liniją skambina daug jaunų žmonių. „Beveik 10 proc. visų jaunų žmonių yra kada nors kreipęsi į jaunimo liniją. Didžioji jų dalis patenkinta. Tie 10 proc. – labai daug, tai labai svarbus, didelis skaičius. Kartais sulaukiame keistų komentarų iš rėmėjų – jie linki, kad tokių linijų nebereikėtų. Nesutinku su tuo. Tikrai nepasieksime, kad niekam niekada nebūtų sunku, bet galime pasiekti, kad visą laiką jaustumėmės saugiai su kažkuo apie tai dalindamiesi“, – sako pašnekovas.
Pasak A. Grižo, jauni žmonės dažniausiai skambina dėl įvairių su santykiais susijusių problemų: „Dažniausia tema yra santykiai su draugais, tėvais, bendraklasiais, mokytojais, meilės santykiai. Bet yra ir kitų – ligos, seksualumas, egzistenciniai klausimai.“
P. Skruibis aiškina, kad dėl tokių problemų jaunimas dažniausiai kreipiasi, nes žmogus – socialinė būtybė, gyvenanti tarp žmonių. „Nėra problemos pavyzdžio, kuri nebūtų susijusi su santykiais. [...] Net kai mes, įlindę giliai į vidų, bandome kažką suprasti apie save, tai vis tiek susiję su buvimu tarp kitų žmonių“, – tvirtina pašnekovas.
A. Grižas įsitikinęs, kad vis dėlto kurį laiką gerai pabūti vienam, su savimi: „Reikia atskirti, kas daroma dėl savęs ir dėl to, kas svarbu, o kur – stengiamasi įtikti kitiems, kad tik jie paliktų ramybėje. Kai esame vieni, lengviau susivokti savyje, bet, kita vertus, svarbu ir buvimas tarp tų žmonių. Jis turi būti palaikantis.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai20
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...