- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasakykite, kaip planuojate savo laiką, o psichologai pasakys, koks jūs ir ar labai laimingas esate. Laiko planavimas ir savijauta yra susiję, todėl kartais verta nusisegti laikrodį, portale psychologytoday.com rašo apžvalgininkė Wendy L. Patrick. Anot jos, skirtingi planavimo įpročiai lemia skirtingą žmonių pasaulėžiūrą bei būdą.
Tikriausiai ir jūs pažįstate bent vieną žmogų, kuris gyvena pagal laikrodį (gal tai jūs pats?). Šeštą keliatės, septintą – jūs jau sporto salėje, dvyliktą – pietūs, trečią – kavos pertraukėlė, lygiai penktą užtrenkiate darbo duris.
Buities rūpesčiai ir vaikų priežiūros reikalai irgi tvarkomi kasdien tuo pačiu metu, pagal griežtą planą, dažnai iš anksto apgalvojus ir įvertinus visas aplinkybes, dėl kurių nuo pirminio plano gali tekti nukrypti, ar tai būtų eismo spūstys, ar keblumai statant automobilį, ar kas kita.
Žmogui, kurio dienotvarkė griežta ir konkreti, galimybė numatyti, kas bus arba galėtų būti, – neįkainojama vertybė.
Impulsyvumas – svetima ir nepatogi sąvoka tam, kuris gyvena tokį aiškią struktūrą turintį gyvenimą. Jums, ko gero, nešautų į galvą mintis tokiam žmogui rengti vakarėlio-staigmenos ar pasiūlyti savaitgaliui nuvykti į Las Vegasą. Jis tokio pasiūlymo paprasčiausiai nesuprastų.
Terminai verčia jaustis nejaukiai
Kitame spektro gale – asmenys, kurie labiau mėgsta gyventi pagal aplinkybes. Pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja jie ne tada, kada ateina laikas, o tada, kada išalksta. Ir tai nėra apsileidimo požymis.
Į savo pareigas, pasak W. L. Patrick, galima žiūrėti ne tik kaip į užduotis, kurias iki tam tikro termino privalu atlikti, bet ir kaip į projektus, kuriuos reikia įgyvendinti. Suprantama, būtų gerai, jei terminai visuomet būtų lankstūs, tačiau nieko baisaus juk neatsitiks, jei prie projekto teks padirbėti ilgėliau, nesvarbu, kad darbo valandos seniai pasibaigusios.
Tokio tipo žmonės nejaukiai jaučiasi ribojami griežtų terminų – bet kurioje situacijoje. Gal nederėjo pirkti bilietų į kiną tai dienai, kurią jūsų partneris suplanavęs kone iki seanso pradžios, ir dar neaišku, spės iki tol viską pabaigti, ar ne, o jūs, kaip tyčia, tikitės pamatyti naujų filmų anonsus.
Vis dėlto reikia žinoti, kad abiejų tipų planuotojai – produktyvūs visuomenės nariai tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Tačiau kyla klausimas – kurie iš jų laimingesni? Pagalvokite, kokio tipo planuotojas esate jūs pats: ar gyvenate pagal planą, ar apsieinate be jo? Jeigu manote, kad griežtas planavimas ir sustyguota dienotvarkė jums keltų stresą, jūsų nuojauta visiškai atitinka tyrėjų išvadas.
Pagalvokite, kokio tipo planuotojas esate jūs pats: ar gyvenate pagal planą, ar apsieinate be jo?
Nustatytas ryšys tarp planavimo ir savijautos
Tyrėjos Anne-Laure Sellier ir Tamar Avnet atliko tyrimą pavadinimu „Kas bus, jei laikrodis išmuš?“ (angl. So What if the Clock Strikes?), kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip planavimo įpročiai susiję su žmogaus savijauta. Jos nagrinėjo du planavimo tipus: planavimą pagal aplinkybes ir planavimą pagal laikrodį.
Planavimas pagal aplinkybes – tai toks planavimas, kai dienos darbai planuojami pagal tai, kokia tvarka juos reikia atlikti, o planavimas pagal laikrodį – tai planavimas griežtai pagal laiką. Tyrėjos nustatė, kad, vieną planavimo tipą pakeitus kitu, keičiasi ir pasaulio suvokimas.
Jos išsiaiškino, kad tie žmonės, kurie savo laiką planuoja valandų tikslumu, labiau linkę gyvenimo tėkmę sieti su lemtimi ar atsitiktinumu. O tie, kurie planuoja pagal aplinkybes, labiau tiki savo veiksmų galia.
Paaiškėjo, kad šie skirtumai turi nemažos įtakos mūsų nuotaikai. Žmonės skirtingai suvokia savo galią kontroliuoti aplinkybes – būtent todėl, A.-L. Sellier ir T. Avnet aiškinimu, tie, kurie vadovaujasi laikrodžiu, silpniau geba įsijausti į teigiamas emocijas.
Planavimo įpročiai lemia pasaulėžiūrą
A.-L. Sellier ir T. Avnet visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingi žmonės orientuojasi į skirtingus dalykus. Jos pažymi, kad mėgstantieji savo laiką planuoti pagal laikrodį labiausiai vertina produktyvumą, o tie, kurie planuoja pagal aplinkybes, – efektyvumą. Taigi skirtingi planavimo įpročiai lemia skirtingą pasaulėžiūrą.
Remiantis atliekant tyrimą gautais duomenimis galima teigti, kad tie žmonės, kurie gyvena žvelgdami į laikrodį, į gyvenimą žiūri kaip į virtinę tarpusavyje nesusijusių įvykių, kuriuos galima planuoti nepriklausomai vienas nuo kito.
Tie, kurių planus nulemia aplinkybės, gyvenimą mato kaip tampriai susijusių, vienas paskui kitą tvarkingai plaukiančių įvykių grandinę. Aiškinantis, kaip tai susiję su žmogaus savijauta, nustatyta, kad kai atliekant tam tikras užduotis vadovaujamasi ne jausena, o laikrodžiu, teigiamų emocijų generuojama mažiau.
Rekomenduoja bent kartais nusisegti laikrodį
Vis dėlto šį bei tą pakeisti savo gyvenime gali net ir tie, kurie neturi kitos išeities, kaip tik laikytis griežtos dienotvarkės. Juk, galų gale, nevalia nei vėluoti į darbą, nei vaikus iš darželio pasiimti per vėlai, nei pas gydytoją sutartu laiku nepasirodyti vien dėl to, kad kilo noras nupjauti pievelę.
W. L. Patrick teigimu, norint būti laimingesniems, kai kuriuos gyvenimo tarpsnius reikėtų palikti nesuplanuotus, pavyzdžiui, savaitgalius ar pan., kai niekas oficialiai nereikalauja laikytis grafiko.
Pripažinę sau, kad esame savo dienotvarkės vergai, turėtume dažniau susimąstyti, ar tikrai tie darbai, kurių suplanavome griebtis šeštadienį antrą valandą popiet, negali luktelti. O gal nieko baisaus nenutiks, jei juos atliksime vėliau, o vietoj to popietę praleisime su mylimais žmonėmis?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...