Pirma klasė – išbandymas ne tik vaikams

Skaitytoja klausia: pripažinsiu, jog ruošdama sūnų pirmai klasei, jaudulį ir stresą išgyvenau tikrai ne mažesnį nei mano būsimas pirmokas. Pastangų ir išteklių reikalauja ne tik apsirūpinimas mokyklinėmis priemonėmis: apranga, kuprine, pieštukais ir visais kitais svarbiais „dalykėliais“. Daugiausia nerimo kelia nežinomybė dėl to, kaip seksis sūnui bendrauti su mokytoja ir bendraklasiais, ar mokės įveikti sunkumus ir nesėkmes, ar mokykla jam bus džiugus ir šviesus gyvenimo tarpsnis.

Apie rūpesčius, su kuriais susiduria būsimi pirmokai ir jų tėveliai ruošiantis mokyklai, kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre med. dr. Sigita Lesinskiene:

- Ką turi mokėti būsimasis pirmokas. Kiek svarbūs iki mokyklos įgyti vaiko gebėjimai skaityti, rašyti, skaičiuoti, dėl kurių dažnai išgyvena tėveliai?

- Prieš eidamas į mokyklą vaikas jau turėtų mokėti susidėti daiktus, pasiruošti atlikti kokią nors užduotį, pabaigus - sutvarkyti darbo vietą. Taip pat apsirengti, nusirengti, pasikabinti ar susidėlioti rūbus. Prisiminti, ką reikia pasiimti kur nors einant, grįžus – sudėlioti į vietas. Numatyti, kada ką pradės, kada ir kaip pabaigs, išmokti planuoti numatomas veiklas ir laiką. Tai turbūt patys svarbiausi dalykai ruošiantis mokyklai, taip pat svarbu sugebėti atsiskirti nuo tėvų ir likti bendrai veiklai su vaikais kitoje vietoje, mokėti būti draugų būryje, išsakyti savo bei išgirsti kito nuomonę, bendradarbiauti žaidžiant, dalintis, o prireikus – paprašyti pagalbos.

Kartais tėvai galvoja, kad kuo daugiau vaikas turės žinių, tuo jam bus lengviau mokykloje, o paaiškėja, kad sunkiausia - atsiskirti, bendrauti, draugauti, tuomet vaikas būna labai įsitempęs, neramus, verksmingas, jam sunku susikaupti ir mokytis, arba labai baisu kalbėti prieš klasę, išsakyti savo nuomonę. Skaityti ir rašyti – išmoks, juk to ir eina į mokyklą. Mano manymu, ne tai pradžioje yra svarbiausia. Todėl ir klausiant vaiko, kaip jam sekėsi mokykloje, tėveliams reiktų nepamiršti paklausti ne tik apie tai, ką veikė ir ko išmoko, o ir apie tai, kaip sekėsi draugauti, ar nutiko labai džiaugsmingų, ar labai baisių, neramių dalykų ir pan.

- Į ką siūlytumėte atkreipti dėmesį pirmokėlių tėvams? Kokius „namų darbus“ jie turėtų atlikti ruošdami vaikus mokyklai?

- Tėvams reikėtų pasikalbėti su mokyklos specialistais ir būsima mokytoja apie tai, kaip šioje klasėje ir mokykloje pradinukai bus mokomi, į ką kreipiama daugiausia dėmesio ir pan., nes žinių pateikimo metodai, aplinkos atmosferos ypatumai gali būti nevienodi įvairiose mokyklose. Kartais kyla įvairių nesusipratimų dėl skirtingų lūkesčių, o jų susikerta net keturi: vaiko lūkesčiai mokytojai, tėvų lūkesčiai mokytojai, mokytojos lūkesčiai vaikui ir mokytojos lūkesčiai tėvams. Labai svarbu apie tai pagalvoti, išsikalbėti, pamėginti vieniems kitus suprasti. Kai lauki, tikiesi vienų dalykų, o vyksta kiti, gali kilti įvairių jausmų arba labai įvairių reakcijų. Todėl kartais reikia išmokti tuos lūkesčius koreguoti arba būti lankstesniems, supratingesniems ir nebijoti aiškintis, kalbėtis.

Patarimai tėvams:

7-11 metų amžiuje formuojasi vaiko savivertė, vidinis jausmas, t.t.: „aš galiu“, „aš sugebu“, „aš susitvarkysiu“ arba „aš ne toks (-ia), kaip kiti“, „man taip neišeis, nepavyks“, „aš galiu, sugebu mažiau nei kiti“. Todėl pradėjus mokytis labai svarbu anksti pažinti ir įvardyti kylančius mokymosi sunkumus, pavyzdžiui, lėtesnį darbo tempą, dėmesio sukaupimo ir (ar) išlaikymo problemas, su skaitymu ir rašymu susijusius garsų suvokimo, kodavimo, atkodavimo ar skaičiavimo sunkumus. Geriau tegu vaikas atlieka lengvesnes užduotis, lėtesniu tempu, po truputį įgydamas reikalingus mokymuisi gebėjimus ir įgūdžius, bet pajunta, kad jam gali pavykti, kad tai, ką jis daro yra įdomu, negu jaučiasi menkavertis, nes tuomet ilgainiui vaikas susikurs įvairiausių gynybos nuo per sunkių, neįdomių užduočių ir blogos savijautos taktikų.

Jei praėjus keliems mėnesiams nuo mokslo metų pradžios vaikas nebenori mokytis, išsisukinėja nuo užduočių atlikimo, reikia kreiptis į specialistus ir ieškoti priežasčių, kodėl taip nutiko, nes pats vaikas dažnai jų neišsako. Aplinkiniams kartais gali atrodyti, kad jis neklusnus, pritingintis, nesuprantant, kad po tokiu elgesiu gali slėptis įvairiausi su mokymosi veikla ir adaptacija kolektyve susiję sunkumai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Psichologė: egzaminai nenulemia viso gyvenimo
    Psichologė: egzaminai nenulemia viso gyvenimo

    Egzaminai – ypatinga situacija, kurioje jaunuolis susitinka su nežinomybe, savo paties, tėvų, mokytojų lūkesčiais. Norint sumažinti egzaminų keliamą stresą, reikia suvokti, kad, net ir nepasisekus, visada galima rasti kitų būdų savo svajonei...

  • Psichologė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti
    Psichologė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

    Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir j...

    2
  • Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams
    Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams

    Kūdikis sukelia didelį perversmą poros gyvenime, tampa pasaulio centru. Todėl svarbu bent 10 minučių per dieną pabūti dviese ir pakalbėti ne apie vystyklus, o ką kita, LRT RADIJUI sako lektorius Rolandas Juraitis. ...

    1
  • „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai
    „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai

    „Eurovizijos“ konkurso rezultatų laukimas, džiaugsmas už savo šalies atlikėjo sėkmę ir net liūdesys, išgyventas užėmus paskutines pozicijas, – visa tai, pasak Londono imperatoriškame universitete atlikto tyrimo, ...

  • Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs
    Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs

    Esame pripratę, kad tik suaugusieji turi problemų su vaikais. Tėvai dažniausiai jas gali įvardinti ir bando spręsti savaip. O jeigu yra atvirkščiai? ...

    1
  •  Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?
    Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?

    Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su art...

    6
  • Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę
    Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę

    Moksliniai tyrimai rodo, kad įmanoma kitaip pažvelgti į nesėkmes. Jos rodo, kad rizikuojame, o rizikuodami niekada nežinome, ar pavyks pasiekti išsikeltus tikslus. Ir tik rizikuodami galime tikėtis didelių pergalių. Be to, suklydus svarbu atsimi...

  • Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą
    Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą

    Savo atžalas mokome, kad keiktis – negražu. Tačiau kartais situacija tampa sunkiai kontroliuojama – tada prašome jų liautis ir aiškiname, kad priešingu atveju teks eiti prasiskalauti burnos. ...

  • Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi
    Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi

    Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to &nd...

  • Psichologas: pabandykite nustebinti mamą
    Psichologas: pabandykite nustebinti mamą

    Motinos dienos proga daugelis tradiciškai dovanoja gėles, tortus, kosmetiką, ar šiaip kokias mielas smulkmenas. Mamos dažniausiai atsilygina paruošdamos šventinius pietus išskirtiniam pabuvimui su savo vaikais. Bet ar...

Daugiau straipsnių