- Tomas Asminavičius, Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nieko keisto, jei pamatę savo antrą pusę flirtuojančią su kitu žmogumi, jausitės įžeistas, supykęs ar pavydus. Tačiau mažai kas tikėtųsi, jog tokiu atveju pradės konkurento savybes priskirti sau. Naujo tyrimo išvados teigia būtent tai: pavydas gali versti mus tapatintis su konkurento savybėmis.
Jau anksčiau buvo žinoma, jog asmenys dažnai pakeičia savimonę tam, kad rastų bendrų interesų bei suartėtų su jais dominančiais žmonėmis. „Vis dėl to, konkurentas santykiuose tikrai neturėtų būti tas žmogus, su kuriuo norėtume susidraugauti, ar į kurį norėtume būti panašesni.“, – teigia Villanova universiteto psichologijos profesorė Erica Slotter. „Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, jog mes linkę pakeisti savęs suvokimą, norėdami supanašėti su konkurentu.“
Tyrime dalyvavo 144 antras puses turintys vyrai ir moterys. Dalyviai turėjo internetinėje apklausoje nurodyti, kokias savybes jie sau priskiria: artistiškumą, muzikalumą, fizinį pajėgumą ir t.t. Tuomet tiriamieji turėjo įsivaizduoti skirtingas situacijas.
Vienoje iš jų tiriamasis prekybos centre vaikštinėja su savo antra puse, kai pro juos praeina patrauklus tos pačios lyties asmuo. Į tai partneris/partnerė sureaguoja ištardamas(-a): „Ar matei, kaip seksualiai ji/jis atrodė su tais marškinėliais?“. Kitoje situacijoje partneris/partnerė ištartų: „Tokius pat marškinėlius turi ir tu, ar ne? Tau jie tinka daug labiau“.
Tuomet tyrėjai paprašė eksperimento dalyvių įvertinti savo pavydo lygį, ir supažindino su įsivaizduoto potencialaus konkurento asmenybės profiliu. „Svarbu pažymėti, jog konkurentui buvo priskirta savybė, kurią tiriamieji pradžioje nurodė kaip sau visiškai netinkančią“, – teigė Erica Slotter. Galiausiai tiriamieji turėjo iš naujo nurodyti savo asmenybės savybes.
Paaiškėjo, jog eksperimento pabaigoje dalyviai save apibūdino panašesniais į įsivaizduotą konkurentą, nei tyrimo pradžioje. „Asmenys, kurie pamanė, jog jų antra pusė susidomėjo atletišku, arba muzikaliu asmeniu, ir save pradėjo laikyti atletiškesniais ar muzikalesniais. Nors pradžioje sau tokių savybių nepriskyrė visiškai.“ – paaiškino E. Slotter.
Norėdami išvengti tyčinio rezultatų iškreipimo, tyrėjai matavo atsakymams sugaištamą laiką. „Atsižvelgdami į dalyvių sugaištą laiką klausimams, galime daryti išvadą, jog asmenys iš tiesų pakeitė savo savimonę, o ne fantazavo.“ – mano E. Slotter.
Sekantis tyrimo žingsnis, pasak autorės, sužinoti ar šitoks pavydas ne tik pakeičia žmogaus savimonę, tačiau ir atsiliepia elgesiui. Pasak E. Slotter: „Mes nežinome, ar savimonės keitimas tam, jog būtų išlaikytas į kitus besidairantis partneris, gali turėti neigiamų pasekmių. Taip pat neaišku, ar, apskritai, šitoks savęs keitimas gali padėti išsaugoti antrosios pusės dėmesį.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...