- Loreta L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė, VDU Psichologijos klinikos psichologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu visi išgyvename tokią situaciją, kurios nepasirinkome. Aplinkybės pakeitė mūsų kasdienybę ir savijautą.
Galbūt kai kurie atpažino, kad reaguoja panašiai, kaip ir į kitus blogus, atsitiktinius, neteisingus dalykus – neigimu, pykčiu, liūdesiu. Dauguma žmonių jaučia padidėjusį nerimo lygį, taiko anksčiau pasiteisinusius būdus jam įveikti ar ieško patarimų, kurių šiuo metu internete apstu.
Labai sunkus laikas šiuo metu yra tiems, kurie nebuvo išmokę jausti nepatogių jausmų. Jei visuomet pavykdavo mąstyti pozityviai, įtampą iškrauti sporto klube, bare ar parduotuvėje, tai dabar tokie žmonės gali jaustis gyvenimo išduoti. Pažeistos teisės jaustis gerai.
Dar visai neseniai viešoji erdvė visus šaukė tobulėti, siekti daugiau, nebijoti pokyčių. Bet niekas nesiūlė susitaikyti su nepakeičiamais dalykais. Tai taip nyku ir visiškai „neveža“. Į psichologus ar psichoterapeutus dažniausia kreipiamasi norint kažką pakeisti – charakterį, santykius ar bent jau savijautą. Prisimenu vos kelis klientus, kurie prašė padėti ištverti tai, kas vyksta, bet nieko neplanavo keisti. Dažniausia tikimasi, kad kažkas visgi imsis atsakomybės ir išgelbės, pataisys, pasirūpins.
Vyriausybė, universitetas, mama, psichologas ar kažkas kitas turi viską išspręsti, sutvarkyti. Jei neišsprendžia, reiškia blogas. Kyla teisingas pyktis. Tokio pykčio, atsakomybės reikalavimų ar kaltinimų, kas ką turėjo padaryti šiuo metu girdime visi. Kaip tame nepaskęsti? Kaip nepatekti į savo lūkesčių spąstus?
Tikriausiai kažkas nustebs, perskaitęs, kad blogai jaustis yra normalu. Bijoti, nerimauti, pasimesti, liūdėti normalu. Tai nežemina ir nežlugdo. Jeigu leisime savo nerimui būti, jo nepadaugės. Greičiau atvirkščiai. Kuo labiau bijoma savo blogų emocijų, kuo labiau nuo to bėgama, tuo labiau jos vejasi. Jei dieną pavyksta savo mintis užimti mankšta, nuotoliniu darbu, dėlione, kulinarija ar kitais dalykais, situacijos suvokimas gali ateiti vietoje miego.
Normaliai ir įprastai jaustis šiuo metu nenormalu. Jei suvokiate, kas vyksta pasaulyje, šalyje, žiniasklaidoje, tai negalite likti ramus. Jaudinkitės, kalbėkitės apie tai, padėkite išgyventi įtampą tiems, kurie dedasi ramūs. Kada reikėtų kreiptis į specialistus? Jei negalite užsiimti dabartine kasdiene veikla ar jūsų elgesys daro žalą jums pačiam ar aplinkiniams – tai pagrindiniai požymiai, kuriais reikia susirūpinti.
Jei jūsų savijauta neįprasta ir nemaloni, bet pavyksta tinkamai pasirūpinti savo reikalais, – pasidžiaukite, kad gebate jausti kaip normalus pažeidžiamas žmogus, nustokite kažko laukti iš kitų ir susitelkite ties tuo, ką galite esamomis aplinkybėmis dėl savęs padaryti pats. Investuoti į save visuomet apsimoka. Išmokimas ištverti nepakeičiamas aplinkybes tikrai pravers.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...