Paradoksas: dosnieji širdyje yra savanaudžiai

Grįžti į straipsnį

Hm

Hm portretas
Kaip byloja azijiečių priežodis, "kieno burnoje kartu, tam ir chalva nesaldi"; lietuviai šiuo atveju sako "kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa"... Matyt, tyrimus atliko savanaudžiai, neįsivaizduojantys, kad gali būti ir nepanašių į juos žmonių. Ar net žvėrių. Kokio atpildo tikėjosi katė, kuri baisiai apdegė gelbėdama kačiukus iš gaisro? Kokio atpildo tikėjosi šuo, išgelbėjęs skęstantį vaiką? Kokio atpildo tikisi tie, kurie padeda kitiems nesiafišuodami? Tokių, tiesa, kuo toliau, tuo mažiau, bet vis dar pasitaiko. Tai gal nespręskit pagal save...

jei

jei  portretas
žmonės nieko nesitikėtų gauti už dosnumą, tai net bažnyčios būtų tuščios. Visi iki vieno ko nors tikisi už dosnumą, gerą darbą. Užsimokėjęs ar pagelbėjęs, žmogus jaučia dvasinį komfortą, nes jaučiasi atsiskaitęs už viltį ar nuodėmę. Iš esmės, mes netoli pabėgome nuo primatų. Dažniausiai- tik į dvasinį lygmenį.

Galerijos

Daugiau straipsnių