Paradoksas: dosnieji širdyje yra savanaudžiai

  • Teksto dydis:

Dalijimosi įpročių tyrimų serija, atlikta 32 žmonių, žmogbeždžionių ir paprastų beždžionių populiacijose, atskleidė, kad daugeliu dalijimosi atvejų geradarys tikisi gauti ko nors mainais – maisto, pagarbos, palaikymo ir pan.

Kalifornijos Santos Barbaros universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, padarė išvadą, kad žmonės ir beždžionės, būdami dosnūs ir dalydamiesi, pavyzdžiui, maistu, tikisi atpildo – tai svarbiausias jų geranoriškumo variklis.

Vis dėlto žmonės už maistą linkę tikėtis atlygio, o primatai – maistu mainytis, rašo telegraph.co.uk.

„Pavyzdžiui dominuojantys šimpanzių patinai medžiotojai turima mėsa gali dalintis siekdami palaikymo, statuso arba tikėdamiesi susiporuoti“, – kalbėjo vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos Santos Barbaros universiteto antropologas Adrianas Jaeggi.

Mokslininkai atliko 32 atskirus tyrimus, siekdami išanalizuoti, kaip žmonės ir primatai dalijasi savo turimais ištekliais. 16 – su žmonių gentimis iš viso pasaulio, 8 – su žmogbeždžionėmis ir 8 – su paprastomis beždžionėmis.  

Statistinė gautų duomenų analizė leido mokslininkui A. Jaeggi ir jo kolegoms ištirti pagrindinį dalijimosi efektą, įskaitant giminystę, kaulijimą ir pasikeitimą.

Mokslininkai išsiaiškino, kad dosnumą maždaug ketvirtadaliu lemia tikėjimasis iš to ko nors mainais. Kitų faktorių reikšmė – kur kas mažesnė.

A. Jaeggi, kurio tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, įsitikinęs, kad norint tinkamai suvokti kitų faktorių, tokių kaip socialinis rangas ir artimumas, svarbą dosniam elgesiui, būtina atlikti daugiau tyrimų. Vis dėlto, jo nuomone, dėka minėto tyrimo gauti įrodymai leidžia teigti, kad išteklių turėtojų elgesį lemia tam tikra taškų kaupimo forma.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Hm

Hm portretas
Kaip byloja azijiečių priežodis, "kieno burnoje kartu, tam ir chalva nesaldi"; lietuviai šiuo atveju sako "kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa"... Matyt, tyrimus atliko savanaudžiai, neįsivaizduojantys, kad gali būti ir nepanašių į juos žmonių. Ar net žvėrių. Kokio atpildo tikėjosi katė, kuri baisiai apdegė gelbėdama kačiukus iš gaisro? Kokio atpildo tikėjosi šuo, išgelbėjęs skęstantį vaiką? Kokio atpildo tikisi tie, kurie padeda kitiems nesiafišuodami? Tokių, tiesa, kuo toliau, tuo mažiau, bet vis dar pasitaiko. Tai gal nespręskit pagal save...

jei

jei  portretas
žmonės nieko nesitikėtų gauti už dosnumą, tai net bažnyčios būtų tuščios. Visi iki vieno ko nors tikisi už dosnumą, gerą darbą. Užsimokėjęs ar pagelbėjęs, žmogus jaučia dvasinį komfortą, nes jaučiasi atsiskaitęs už viltį ar nuodėmę. Iš esmės, mes netoli pabėgome nuo primatų. Dažniausiai- tik į dvasinį lygmenį.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių