- LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Santvarka, kurioje gyvenome daug metų, pakeitė lietuvių mentalitetą. Pavyzdžiui, dešimtis metų įprasta buvo neparodyti, ką iš tikrųjų jaučiame, tad užaugo ne viena karta, nesuprantanti savo jausmų. Dabar, praėjus ketvirčiui amžiau nuo išsilaisvinimo iš okupacijos, mes dar mokomės pažinti ir valdyti savo jausmus, pasakoja psichologė Aušra Kurienė.
„Mes daug metų gyvenome tokioje kultūroje ir santvarkoje, kurioje reikėjo slėpti savo jausmus. Buvo pavojinga tam tikrose situacijose parodyti pyktį arba pavojinga buvo akivaizdžiai išsigąsti, liūdėti. Manau, kad mes išauginome kartas vaikų, kuriems buvo tiesiogiai draudžiama jausti“, – pasakoja psichologė.
Pasak jos, lietuviai tik dabar bando susidraugauti su įvairiais jausmais, jų nebebijoti ir pradėti suprasti, kad jeigu mes nesuprantame savo jausmų, būsime neefektyvūs – neužtenka tik grynojo proto ir grynųjų žinių.
Emocinis intelektas – žmogaus gebėjimas suprasti savo jausmus ir atitinkamai juos reikšti, valdyti. Taip pat tai – gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus ir socialinių bei emocinių įgūdžių naudojimas įvairiose situacijose.
Ugdyti emocinį intelektą ir klausti, kaip jaučiasi, reikia netgi kūdikių, sako A. Kurienė. Ilgainiui vaikas supras, kad nusakyti jo būsenai yra ir pavadinimas ir žinos, kai elgtis pasijutus vienaip ar kitaip.
Buvo pavojinga tam tikrose situacijose parodyti pyktį arba pavojinga buvo akivaizdžiai išsigąsti, liūdėti.
„Dvimetis kalbantis vaikas jau gali labai aiškiai įvardinti: „man pikta“, „aš liūdžiu“ arba „aš išsigandau“ ir tada mes galime mokyti vaiką, ką daryti, kai tau pikta, kai tu liūdi, kai tu išsigandai“, – pabrėžia specialistė.
Pasak jos, dažnai apie vaiko emocijas galima spęsti pagal jo elgesį. Pavyzdžiui, vaikas yra piktas ir mušasi. „Mes sakome „nutok mušęsis“. Tai jis gali nustoti muštis, bet mes turime jam duoti įrankį, ką daryti, kai jam pikta. Muštis negali, bet ką gali daryti? Gali pasakyti, gali nupiešti pyktį, gali stipriai kojomis patrepsėti...“, – aiškina psichologė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...