- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė beveik penktadalį visų registruotų nusikaltimų, o 9 iš 10-ies įtariamų ar kaltinamų smurtautojų buvo vyrai.
Specialistai sako, kad tikrieji smurto mastai yra didesni, nes neretai smurtą patiriančios moterys nesikreipia į atitinkamas institucijas. Ką daryti atpažinus smurtą, ką būtina žinoti ir kur kreiptis pagalbos, pasakoja psichologė Justina Jurevičiūtė ir kasdien su smurtą patiriančiomis moterimis dirbanti Tauragės Moters užimtumo ir informacijos centro ir Specializuotos pagalbos centro vadovė Nijolė Meilutienė.
„Pirmasis žingsnis – pats smurto įvardijimas. Kai kurios smurto formos neatpažįstamos gali tęstis labai ilgai. Pavyzdžiui, psichologinis smurtas yra tarsi nuolatinis baksnojimas peiliu į tą pačią vietą, kol susidaro gili, tačiau nematoma žaizda, sutrikdanti moters psichologinę sveikatą ir kartais turinti kraštutines pasekmes – nuo depresijos iki savižudybės“, – pasakoja smurto prevencijos srityje dirbanti J. Jurevičiūtė.
Tauragės Moters užimtumo ir informacijos centro vadovė N. Meilutienė pabrėžia, kad postūmis ieškoti pagalbos labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje augo moteris. „Jei pati moteris augo smurtinėje aplinkoje, daug kas, deja, jai gali atrodyti normalu ir priimtina, nes juk „būna ir blogiau“. Ne, jokia smurto forma nėra „normali“ ir moterims svarbu tai suvokti. Atpažinti ir įvardinti smurtą padeda pokalbis su specialistais arba kitomis tai patyrusiomis moterimis“, – sako specialistė.
Atpažinus smurtą, psichologė pataria atsitraukti ir ieškoti pagalbos: „Jei tik yra tokia galimybė, svarbu bent kuriam laikui atsiriboti nuo smurtautojo ir permąstyti, kaip tokie santykiai veikia moterį ar, jei šeimoje yra vaikų, kaip tai veikia jų formavimąsi ir būsimus gyvenimus. Jei moteris nusprendė palikti smurtaujantį partnerį ir mano, kad jai gresia pavojus, reikėtų susikurti planą, kaip apsisaugoti. Jai gali padėti artimieji, specializuoti pagalbos centrai, teisėsaugos institucijos.“
Smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę moters sveikatai ir gyvybei, tad jo atveju visada reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnai ne tik suteiks pagalbą, užfiksuos įvykį, bet ir nukreips moterį į artimiausią specializuotos pagalbos ar krizių centrą, kur jai bus suteikta kompleksinė pagalba. Jei moteris abejoja dėl pranešimo policijai arba bijo dar didesnio smurto išpuolio, ji gali pati kreiptis tiesiogiai į specializuotos pagalbos centrą (SPC kontaktus pagal savivaldybę galima rasti čia).
„Teikiame ne tik psichologinę paramą – turime daug priemonių padėti smurtą patiriančioms moterims. Mes joms esame liudininkai teismuose, padedame parengti reikiamus dokumentus ir patariame, kaip surinkti teisinius įrodymus apie patiriamą smurtą. Visokeriopai padedame moteriai atsitiesti – būna, kad patys surandame ir įsidarbinimo galimybes, – drąsina N. Meilutienė. – Net jei per policiją į mūsų centrą patekusi moteris neigia, kad jai reikia tolimesnės pagalbos, niekuomet „nepametame“ šios moters ir paskambiname po mėnesio – kartais požiūris būna pasikeitęs ir ji pamažu linksta keisti situaciją. Tad svarbu palaikyti ir padrąsinti.“
N. Meilutienė taip pat pabrėžia šių moterų savitarpio pagalbos svarbą: „Mūsų specialistų globojamos iš smurtinės aplinkos išėjusios moterys neretai vėliau į centrą atveda ieškoti pagalbos savo drauges, bendradarbes, giminaites. Kol didžioji visuomenės dalis dar vis linkusi kaltinti pačias smurtą patiriančias moteris, jų pačių savitarpio pagalba ir asmeniniai įkvėpimai – itin svarbūs.“
Lietuvoje jau veikia pirmasis virtualus smurtą patyrusių ir tebepatiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt. Jei moteris neturi su kuo pasikalbėti apie patiriamą smurtą, nori anonimiškai pasitarti arba nėra tikra, kaip vertinti situaciją artimoje aplinkoje, ji šiame forume gali rasti patarimų, įkvepiančių pavyzdžių, moralinio palaikymo ir įvairiapusės pagalbos iš kitų smurtą patyrusių moterų ar nukreipimą pas specialistus. Smurtinius santykius jau palikusios moterys čia taip pat skatinamos dalintis savo istorijomis ir suteikti ryžto prabilti apie smurtą kitoms, rašoma pranešime spaudai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką5
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...