Meilės trikampis: jis, ji ir kūdikis

Vienu ryškiausių ir daugeliui įsimintiniausių šeimos raidos etapas – pirmojo kūdikio gimimas. Jis, kai kurių porų teigimu, padaro juos tikra šeima ir suteikia daug pakilių emocijų.

Euforija ir krizė

Jaunieji tėvai pirmaisiais kūdikio mėnesiais tarpusavyje ir su aplinkiniais noriai dalijasi maloniais patyrimais: "Mane apėmė didžiulė baimė, kad ji tokia mažytė, bet dar didesnis džiaugsmas, kad tokia gražutė. Bet savaitėlę tai tikrai reikėjo apsiprasti su mintimi, kad aš jau MAMA, valandų valandas žiūrėdavau į ją, mokiausi supti, suprasti ją"; "nerealus jausmas, kai stebi miegantį sūnų ir matai, kad jis yra mažas tu!"; "kai sužiba akys, žiūrėdamos į mane, kaip į stebuklą – negaliu sakyti, kad būti TĖVU nėra džiaugsmas."

Tai laikas, kai kiekviena akimirka yra ypatinga ir įsimintina, kurią norisi išgyventi, patirti ir kuo ilgiau išlaikyti atmintyje: kūdikio gimimo momentas, pirmoji vaiko šypsena mamai, pirmasis pagugavimas, pirmoji bendra šeimos nuotrauka, pirmieji mažylio žingsniai. Jauni tėvai prisipažįsta, kad daugiausia vaiko nuotraukų padaro pirmaisiais kūdikio metais. Dažnas įvardija, kad gimus kūdikiui, iš tikrųjų supranta, kokia ypatinga yra meilė vaikui, pajunta pilnatvę. Tai malonūs išgyvenimai, lydimi daugybės pirmų kartų, kurie praturtina ir įprasmina gyvenimą šeimoje.

Gimus vaikui šeimoje įvyksta tokių stiprių pokyčių, kad šis periodas priskiriamas prie pagrindinių šeimos raidos krizių. Kartu su pakiliu jausmu ir jauduliu jaunieji tėvai pajunta, kiek meilės, globos ir rūpesčio reikia mažajam šeimos nariui. Todėl natūralu, kad dėl miego ir poilsio trūkumo tėvai pavargsta, apima nepasitenkinimas, nes mažai lieka asmeninio laiko. Pasikeičia kasdienio gyvenimo ritmas, todėl gali atsirasti irzulys dėl pakrikusios namų tvarkos, kaltės jausmas, kad nesugeba atitikti šauniausios mamos ar puikiausio tėčio standartų. Jauniems tėvams nerimą stiprina ir sau keliami lūkesčiai: ar esu gera mama / tėtis, ar nedarysiu tokių klaidų, kokių darė mano mama ar tėtis, ar pavyks užauginti vaiką tokį, kokio tikiuosi, vaikui tikrai duosiu visa tai, ko pats / pati neturėjau...

Šuolis iš poros gyvenimo į šeimą su kūdikiu yra tikrai svaiginanti, neįprasta ir nuostabi patirtis. Šioje patirtyje atsirandantis "vargina, pikta ir jaudina" derinys gali smarkiai paveikti poros meilės santykius, nes žmonės į pirmą vietą dažniausiai iškelia savo, kaip tėvų, vaidmenis ir pamiršta, kad jie yra vyras ir moteris.

Naujas sutuoktinių vaidmuo

"Pirmus tris keturis mėnesius negalėjau patikėti, kad aš jau mama. Man norėjosi būti tik su kūdikiu, nenorėjau, kad niekas kitas jį liestų, net vyras. Tačiau palaipsniui vis daugėjo minčių, kad aš pavargau, o vyras nesupranta... Vis dažniau kamavo mintys, kodėl mano vyras toks abejingas man ir vaikui? Juk mes abu taip norėjome kūdikio. Kaip aš nepastebėjau, kad jis gali būti toks irzlus ir savanaudis, kad gali gulėti šalia kūdikio ir džiaugtis tik juo, o į mane visiškai nekreipti dėmesio? Kuo aš tapau? Kas atsitiko su manimi, kad nesugebu net lovos pasikloti, kad neberūpi, kaip atrodau... Aš, kuri visuomet buvau tokia tvarkinga, pasitempusi, dabar tapau visiškai dezorganizuota. Mūsų namuose mėtosi žaislai, vaikiški rūbeliai, knygos ir žurnalai apie vaikų auginimą..." – sakydama šiuos žodžius, moteris ima šypsotis. "Žinot, dabar suprantu, kad gimus dukrytei, tapau spontaniškesnė, atviresnė savo jausmams, su ja mokiausi žaisti... tačiau jos gimimas mums su vyru sukėlė daug rūpesčių...mes labai atitolome."

Vyro ir moters santykiai yra šeimos pamatas. Vaikų auginimas yra viena svarbiausių šeimos užduočių, vaikai  stiprina šeimą ir suteikia jai prasmę. Vis dėlto tyrimai rodo, kad atsiradus vaikui dauguma porų bent kurį laiką patiria nusivylimą santuoka, gali jausti, kad tarpusavio santykiai tapo silpnesni, šaltesni.

Natūralu, kad ten, kur buvo du ir atsiranda trečias, keičiasi ir santykiai. Ką jau kalbėti, kai tas trečiasis – tai su griausmu svarbiausiojo ir brangiausiojo poziciją šeimoje užėmęs kūdikis. Anksčiau vienas į kitą sutuoktiniai dažnai kreipdavęsi mažučio, mylimosios, katinėlio ar žaviosios vardais, atsiradus šeimoje vaikui, vis dažniau vienas kitą pavadina tėtuku ir mamyte.

Anksčiau moteris susižavėjimo ir meilės kupinomis akimis žiūrėjo į savo partnerį, o dabar šis žvilgsnis skiriamas kūdikiui. Anksčiau vyras matydavo savimi pasitikinčią, pasitempusią, besimėgaujančią jo dėmesiu moterį, o dabar mato rūpestingą, dažniau pavargusią, susitelkusią į kūdikio globą mamą. Anksčiau pora rūpinosi vienas kitu, o dabar abu rūpinasi vaiko poreikiais.