Kuo skiriasi džiaugsmingas ir mandagus juokas?

Socialinį juoką sudaro du jo tipai – džiaugsmingasis ir mandagusis juokas. Dažniausiai juokiamasi džiaugsmingai arba iš mandagumo, norint tik palaikyti pokalbį ar sušvelninti situaciją, LRT KLASIKAI sako Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros doktorantė Regina Sabonytė. Kaip teigia ji, juoko tyrimai gali būti išties naudingi, pavyzdžiui, kuriant kompiuterines programas, padedančias autizmu sergantiems žmonėms tobulinti jų emocijų atpažinimo įgūdžius.

– Jūsų magistro darbo tema – džiaugsmingasis ir mandagusis juokas, jo akustiniai požymiai. Koks buvo darbo tikslas?

– Tikslas buvo išanalizuoti dviejų socialinio juoko tipų – džiaugsmingojo ir mandagiojo – akustinius požymius. Socialinis juokas – atsirandantis natūraliai, nesuvaidintas. Siekta išanalizuoti šių juoko tipų struktūrą ir struktūrinių elementų akustinius požymius.

– Kas tie akustiniai juoko požymiai?

– Akustiniai požymiai – kalbos padargų sukelti virpesiai, kuriuos galima analizuoti garsų analizės programomis. Gal kam nors girdėti tokie terminai kaip pagrindinis tono dažnis, spektro ypatybės, intensyvumas, kuris suvokiamas kaip garsumas, trukmė, kalbėjimo tempas ir pan. Kaip tuos akustinius požymius suvokiame, lemia psichoakustiniai požymiai.

– Ką galima tyrinėti pagal akustinius požymius?

– Galima tyrinėti įvairių tipų garsus ir žmonių, vyrų ir moterų, kalbą. Taip pat paralingvistinius elementus, atsirandančius kalboje, tokius kaip jau minėtas juokas, kosulys, žiovulys. Tai gali būti tam tikrų emocijų raiška.

– Kuo skiriasi mandagus ir džiaugsmingas juokas?

– Pirmiausia reikia pasakyti, kad užsienio mokslininkai vis dar diskutuoja, kokiu pagrindu ir ar apskritai galima skirti skirtingus juoko tipus. Ta klasifikacija varijuoja. Pirmoji skirtis kyla tarp suvaidinto ir nesuvaidinto juoko. Nesuvaidintas juokas, pasirodantis natūraliai, ir vadinamas socialiniu. Jį galima skirstyti į daugiau pogrupių. Keli mokslininkai, kuriais rėmiausi savo darbe, apibūdina socialinį juoką pasitelkdami akustinius požymius.

Nustatyta, kad dažniausiai juokiamasis džiaugsmingai ar mandagiai kalbantis. Džiaugsmingas juokas atsiranda tada, kai kažkoks stimulas kalbančiam žmogui sukelia džiaugsmą. Mandagiuoju juoku kalbėtojas turi intenciją sušvelninti situaciją, gal pakeisti kalbėjimo temą, tik palaikyti pokalbį. Kitaip sakant, juokiamasi ne dėl to, kad iš tiesų būtų džiaugiamasi.

– Iš kur gaudavote juoko įrašų tyrimams?

– Reikia pasakyti, kad tyrimo medžiagą sudarė nepersidengiančio juoko įrašai. Analizuojant garsą tai svarbu. Tokio juoko įrašų rasti sudėtinga. Kartais naudodavau diktofoną – palikdavau jį ant draugų stalo taip, kad nesimatytų. Tokiu būdu sužinodavau kontekstą, kuriame nuskambėdavo juokas, kokia tai būdavo situacija, ką galima apie ją spręsti. Tiriant juoką, svarbiausia yra jo natūralumas. Pavyzdžiui, televizijos laidose tokie dalykai dažnai suvaidinti.

– Kokios jūsų tyrimo išvados?

– Galima teigti, kad džiaugsmingas juokas gerokai ilgesnis nei mandagusis. Pastarasis juokas kartais primindavo trumpą atsikosėjimą. Buvo darytas eksperimentas, kurio metu žmonėms duoti perklausyti juoko įrašai su kontekstu ir be konteksto. Reikėjo pasakyti, koks tai gali būti juokas. Kai kurie mandagų juoką palaikė tiesiog trumpu kosuliu ir sakė, kad tai nėra juokas.

Tai reiškia, kad kai kurių dalykų nepriimame kaip juoko, tačiau jis vis tiek egzistuoja. Vienas svarbiausių požymių yra juoko trukmė, nes džiaugsmingas juokas tikrai negali tęsti trumpai. Jis užkrečiamas, tuomet tęsiasi dar ilgiau. Paprastai niekas netęsia mandagaus juoko.

– Į juoko tyrimus galima įtraukti ne tik kalbininkus?

– Taip, jei norisi visapusiško tyrimo, reikia ir psichologų, neurologų pagalbos. Vienas prancūzų mokslininkas 9 dešimtmetyje atrado nuoširdžios šypsenos tipą. Pasirodo, šypsantis veikia ne tik didieji skruostų raumenys, bet ir žiediniai akių raumenys. Taigi žiūrėdami į žmogaus mimiką, kai jis juokiasi, galime nuspręsti, ar tai nuoširdus ir džiaugsmingas juokas, ar ne visai.

Į juoko tyrimus galima įtraukti net informatikus ir matematikus, nes jie gali kompiuterį įgalinti atpažinti emocijas. Akustinių juoko požymių analizė gali būti pritaikoma kalbos technologijų srityje, galima sukurti programas, padedančias autizmu sergantiems žmonėms tobulinti jų emocijų atpažinimo įgūdžius.


Šiame straipsnyje: socialinis juokasjuokasemocijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

qqq

qqq portretas
Džiaugsmingas tada,kai žmogus turi visus dantis ir gali išsišiepti(kaip nuotraukoje) iki ausų,o mandagus,kada bedantis šypsosi ir juokiasi neatvėręs burnos ...nėra pinigų sudėti protezų šypsenai,o juo labiau juokui.

Anonimas

Anonimas portretas
sita straipsni butinai turi perskaityti vireja beata nes jau jos zvengimas,su niekuo nepalyginamas nebent su arklo
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams
    Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams

    Kūdikis sukelia didelį perversmą poros gyvenime, tampa pasaulio centru. Todėl svarbu bent 10 minučių per dieną pabūti dviese ir pakalbėti ne apie vystyklus, o ką kita, LRT RADIJUI sako lektorius Rolandas Juraitis. ...

    1
  • „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai
    „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai

    „Eurovizijos“ konkurso rezultatų laukimas, džiaugsmas už savo šalies atlikėjo sėkmę ir net liūdesys, išgyventas užėmus paskutines pozicijas, – visa tai, pasak Londono imperatoriškame universitete atlikto tyrimo, ...

  • Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs
    Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs

    Esame pripratę, kad tik suaugusieji turi problemų su vaikais. Tėvai dažniausiai jas gali įvardinti ir bando spręsti savaip. O jeigu yra atvirkščiai? ...

    1
  •  Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?
    Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?

    Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su art...

    6
  • Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę
    Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę

    Moksliniai tyrimai rodo, kad įmanoma kitaip pažvelgti į nesėkmes. Jos rodo, kad rizikuojame, o rizikuodami niekada nežinome, ar pavyks pasiekti išsikeltus tikslus. Ir tik rizikuodami galime tikėtis didelių pergalių. Be to, suklydus svarbu atsimi...

  • Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą
    Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą

    Savo atžalas mokome, kad keiktis – negražu. Tačiau kartais situacija tampa sunkiai kontroliuojama – tada prašome jų liautis ir aiškiname, kad priešingu atveju teks eiti prasiskalauti burnos. ...

  • Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi
    Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi

    Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to &nd...

  • Psichologas: pabandykite nustebinti mamą
    Psichologas: pabandykite nustebinti mamą

    Motinos dienos proga daugelis tradiciškai dovanoja gėles, tortus, kosmetiką, ar šiaip kokias mielas smulkmenas. Mamos dažniausiai atsilygina paruošdamos šventinius pietus išskirtiniam pabuvimui su savo vaikais. Bet ar...

  • Kodėl talentingų daug, bet genijų – vienetai?
    Kodėl talentingų daug, bet genijų – vienetai?

    Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė ir kompozitorė Foreli Blinstrubaitė-Kramarik į JAV išvyko dar jaunystėje. Ten sukūrė šeimą, susilaukė penkių vaikų, kurie pasižymi ypač puikiai išreikštais talenta...

  • Kaip susitarti su vaiku, kuris nenori tvarkytis?
    Kaip susitarti su vaiku, kuris nenori tvarkytis?

    Sakoma, jog jaunoji Z karta nepakenčia pamokslavimo. Šių dienų vaikai ir paaugliai nori, kad suaugusieji su jais bendrautų kaip su sau lygiais. Tai – didelis iššūkis tėvams, ypač kai tenka ieškoti kompromiso kasdienėje...

Daugiau straipsnių