- Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei per atostogas dirbsite atidėliotus ar nemėgstamus buities darbus, tikrai nepailsėsite, LRT radijui sako psichologė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė. Be to, pabrėžia ji, nereikia manyti, kad atostogos privalo būti aktyvios ir pilnos įspūdžių.
„Jei žmogus jaučiasi labai pavargęs, galbūt jam pirmiausia reikia išsimiegoti, skaniai pavalgyti. Svarbu, kad žmogus tiksliai žinotų, ko jis siekia, ir, pasibaigus atostogoms, nejaustų nusivylimo, kad nieko nepavyko nenuveikti“, – teigia L. Gervinskaitė-Paulaitienė.
– Kodėl būtinos atostogos?
– Jos būtinos tam, kad atitrauktų mus nuo įprastos darbinės veiklos, padėtų atgauti jėgas. Ilgai dirbant be atostogų, mažėja darbo produktyvumas, gali atsirasti sveikatos problemų.
– Kaip suprasti, kad jau reikia atostogų?
– Jei visos žmogaus mintys, netgi vakarais ir savaitgaliais, sukasi tik apie darbą, jam tikrai reikia atostogų. Jei savaitgalį žmogus užsiima jam malonia veikla, bet pirmadienį jaučiasi nepailsėjęs, gali būti, kad jam reikia ilgesnio poilsio. Atostogų reikia, kai žmogui sunku susikaupti, planuoti darbus, kai darbe jis daro daug klaidų. Jei ilgai dirbsite be atostogų, gali prasidėti nemiga, galvos skausmai, atsirasti skrandžio bei virškinimo sutrikimų, chroniškas nuovargio jausmas.
– Ar verta skaidyti atostogas į kelias dalis?
– Anksčiau manyta, kad vientisos atostogos padeda geriau pailsėti nei keletas trumpesnių. Tačiau neseniai atlikti tyrimai rodo, kad verta skaidyti atostogas. Mus teigiamai veikia ne tik pačios atostogos, bet ir jų planavimas, todėl, atostogaudami kelis kartus per metus, dirbsite produktyviau. Jei yra galimybė, rekomenduojama pasiimti ilgesnes, pavyzdžiui, dviejų savaičių, atostogas, o likusį laiką skaidyti į dar kelias dalis.
– Koks turėtų būti poilsis per atostogas?
– Priklauso nuo darbo pobūdžio. Jei žmogus dirba sėslų protinį darbą, jam reikia aktyvesnio, jei fizinį – pasyvesnio poilsio, pavyzdžiui, pagulėti prie jūros.
– Kaip nuspręsti, kokio pobūdžio atostogos mums tinkamiausios?
– Labai svarbu pakeisti veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, jei kasdien dirbame sunkų protinį darbą, per atostogas galime užsiimti fizine veikla, nereikalaujančia daug protinės energijos. Be abejo, jei dirbu protinį darbą, bet mėgstu skaityti, nereiškia, kad negaliu to daryti per atostogas. Tačiau reikėtų rinktis lengvesnio turinio knygas, vengti literatūros su darbu susijusiomis temomis.
Jei dirbu fizinį darbą, per atostogas galiu važinėti dviračiu, eiti pasivaikščioti ir t. t. Nors tai irgi reikalauja fizinio krūvio, bet skiriasi nuo darbo statybose ir panašios veiklos. Svarbiausia, kad per atostogas užsiimtume malonia veikla.
– Daugelis žmonių per atostogas užsiima ne itin maloniais, ilgai atidėliotais buities darbais, pavyzdžiui, tvarko rūsį, sandėliukus ir t. t. Ar teisinga tai daryti būtent per atostogas?
– Užsiimti buities darbais vertėtų tik tada, jei tai jums labai patinka. Jei per atostogas dirbsite nemalonius buities darbus, nepailsėsite.
– Daugeliui žmonių per atostogas nepavyksta visiškai atitrūkti nuo darbo, pavyzdžiui, tenka tikrinti darbo elektroninį paštą, atsiliepinėti į kolegų skambučius ir t. t. Ką daryti, kad darbo reikalai netrukdytų atostogauti?
– Tokie dalykai trukdo gerai pailsėti. Jei yra galimybė, vertėtų įspėti kolegas, kad būsite nepasiekiamas, arba susitarti, kad, pavyzdžiui, prie elektroninio pašto per atostogas prisijungsite tik vieną ar porą kartų. Nuo darbo reikalų reikėtų atsitraukti kiek įmanoma labiau.
– Ar blogai, jei per atostogas žmogus nieko neveikia?
– Kodėl gi ne? Jei žmogus jaučiasi labai pavargęs, galbūt jam pirmiausia reikia išsimiegoti, skaniai pavalgyti ir panašiai. Svarbu, kad žmogus tiksliai žinotų, ko jis siekia, ir, pasibaigus atostogoms, nebūtų nusivylimo, kad nieko nepavyko nenuveikti.
– Teko girdėti, kad atostogos reikalingos ir nedirbantiems žmonėms, pensininkams.
– Atostogos reikalingos tam, kad pailsėtume nuo monotoniškos veiklos. Tai aktualu ne tik dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, pensininkai irgi visus metus būna toje pačioje aplinkoje, užsiima tais pačiais dalykais, nuo kurių bent retsykiais vertėtų atitrūkti.
– Tarkime, šiandien paskutinė atostogų diena. Kaip turėčiau jaustis žinodama, kad rytoj reikės eiti į darbą?
– Jei rytoj reikės eiti į darbą, normalu, kad galite patirti ir nemalonių jausmų. Jei atostogos buvo intensyvios, galite jaustis fiziškai pavargęs. Bet, jei per atostogas patyrėte smagių akimirkų, atostogų nuovargis nesukels neigiamų emocijų, ir grįšite į darbą šviežesne galva.
– Ką galėtumėte patarti planuojantiems šeimos atostogas?
– Atostogos suteikia galimybę pabūti kartu, užsiimti visą šeimą įtraukiančia veikla. Svarbu, kad, planuojant atostogas, būtų atsižvelgta į visų šeimos narių poreikius. Jei atostogas planuosite atsižvelgdami tik į tėvų arba tik į vaikų poreikius, dalis šeimos nepailsės.
– Galbūt per atostogas šeimoje derėtų apsikeisti pareigomis? Pavyzdžiui, jei žmona įprastai gamina valgį, per atostogas tuo galėtų užsiimti vyras.
– Pasikeisti pareigomis yra gera idėja. Tiesa, svarbu, kad tai patiktų visiems šeimos nariams. Pavyzdžiui, jei vyras nemėgsta ruošti maisto, bet bus priverstas tą daryti per atostogas, jis nepailsės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...