- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis tėvų suka galvas, kaip gali padėti savo atžaloms siekti geresnių rezultatų moksle.
Intelekto lavinimo centro „Brain Gym“ sertifikuota trenerė Justina Inkrataitė sako, kad mokymosi sėkmė priklauso nuo kognityvinių vaiko gebėjimų, kuriuos galima lavinti ir tokiu būdu ženkliai pagerinti pasiekimus moksle.
„Moksliniai tyrimai patvirtina, kad smegenų treniravimas padeda tiek vaikams, tiek suaugusiems stiprinti silpnuosius įgūdžius. Todėl mokymosi pradžioje kiekvienam atliekamas Gibsono testas, kuris atskleidžia stipriąsias ir silpnąsias vaiko vietas. Moksliškai išmatavus kognityvinius vaiko gebėjimus, dirbama su juo tikslingai – laviname tas smegenų sritis, kurios atsakingos už silpnesnius gebėjimus“, – aiškino trenerė.
Ji teigia, kad vienas iš pagrindinių dalykų, kurį reikia ugdyti praktiškai kiekvienam vaikui – susikoncentravimas. „Vaikai yra aktyvūs, dažnai nenustygstantys vietoje, tačiau turi išmokti susikoncentruoti pusvalandžiui ar akademinei valandai. Tai jiems padeda geriau atlikti užduotis, pasiruošti pamokoms. Jeigu žmogui sunku tai padaryti, jis dažnai palieka darbus neužbaigtus, šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos“, – sakė specialistė.
Kitas svarbus dalykas – gebėjimas dirbti esant „trikdžiams“: „Tikrai gyvenime ne visada turėsime idealias darbo ar mokymosi sąlygas. Galiu pasakyti, kad tie vaikai, kurie geba atsiriboti nuo aplinkos, tai yra, nekreipti dėmesio į aplinkinius trikdžius, gali mokytis geriau, jie sunkiau pasimeta, sunkiau juos sutrikdyti. Kontrolinio darbo ar egzaminų metu tai yra labai svarbu“.
Ekspertė pasakoja, kad mokymosi procese taip pat svarbu gebėti išlaikyti dėmesį į kelis dalykus vienu metu. Moksleiviai per dieną turi „suvirškinti“ pakankamai daug ir labai skirtingos informacijos, todėl gebėjimas ją sisteminti yra labai svarbus siekiant geresnių rezultatų tiek moksle, tiek siekiant karjeros.
„Darbe mes susiduriame su panašiais dalykais – vienu metu turime atlikti kelias užduotis, mokykloje – tas pats. Vaikas eina į lietuvių kalbos pamoką, vėliau į fiziką ir matematiką. Dalykai skirtingi, todėl vaikas turi gebėti greit persiorientuoti ir maksimaliai įsisavinti informaciją“, – sakė ekspertė.
J. Inkrataitė teigia, kad tėvai turėtų taip pat atkreipti dėmesį į vaikų gebėjimą įsiminti informaciją bei ją naudoti tikslingai ir efektyviai pamokų metu – visgi mokykloje skatinama greit įsiminti, tačiau retu atveju tikrinama „ilgoji“ atmintis.
„Įsiminti informaciją ir ją įrašyti į „trumpąją atmintį“ nėra sunku, tačiau jeigu norime, kad ji išliktų mūsų „ilgojoje atmintyje“, būtina kartotis seną informaciją nuolatos. Tai reiškia, kad ir po kontrolinio reikia vis pasikartoti informaciją, jog ir atėjus egzaminams ji būtų kiekvieno moksleivio galvoje“, – patarimais dalijosi trenerė.
Vis daugiau moksleivių dėl įvairių priežasčių nepakankamai gerai įsimena skaitytą tekstą. Trenerė mano, kad tai gali būti dėl streso ar pervargimo, bet kartu tai gali būti ir dėl to, kad moksleiviui sunku savo galvoje sudėlioti matytą vaizdą.
„Kiekvienas moksleivis mokosi skirtingai, informacijos įsisavinimo greitis yra labai skirtingas. Reikia stengtis vaikams padėti juos mokant kuo labiau įsisavinti informaciją, nes problema dažnai būna ta, kad vaikas nors ir mokosi, stengiasi, bet rezultatai negerėja“, – kalbėjo J. Inkrataitė.
Ekspertė pataria – nesvarbu, ar vaikas gerai mokosi, ar prasčiau, vis tiek reikėtų kiekvienam moksleiviui atlikti gebėjimų testą, kad specialistai pasakytų, su kokiomis problemomis susiduria vaikas bei kaip jas spręsti.
„Dažnai būna taip, kad jeigu vaikas mokosi gerai, tėvai net nesikiša į mokymosi procesą. Tai yra ir gerai, tačiau bet kokiu atveju reikia žinoti, ar tas vaikas tiesiog „iškala“ informaciją kontroliniam darbui, ar ta informacija lieka jo galvoje, kad ateity būtų panaudojama laikant egzaminus“, – kalbėjo trenerė.
J. Inkrataitė teigia, kad lavinti kognityvinius gebėjimus pravartu kiekvienam žmogui – tokiu būdu gerėja atmintis, koncentracija, mokslai ir darbai sekasi sėkmingiau, problemos sprendžiamos paprasčiau, tokie žmonės tampa lyderiais savo srityse, sėkmingais verslininkais ir vadovais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...