Kodėl šiuolaikiniai paaugliai neskuba suaugti?

  • Teksto dydis:

Paauglių nėštumo rodiklis dar niekada nebuvo toks žemas, koks yra dabar. Mažiau paauglių vartoja alkoholį, užsiiminėja seksu ir nori savarankiškai užsidirbti.

Maža to, kaip paaiškėjo iš neseniai paskelbtos septynių didelės apimties tyrimų analizės, šiais laikais, palyginti su tuo, kaip buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų, paaugliai mažiau trokšta išmokti vairuoti, eiti į pasimatymus ar leisti laiką be tėvų, portale theconversation.com rašo San Diego valstijos universiteto (JAV) psichologijos profesorė, straipsnių ir knygų autorė Jean Twenge. Pasak jos, šiandieniniai paaugliai – kitokie.

Dorovingesni ir atsakingesni?

Šios tendencijos aiškinimų esama įvairių. Antai sociologo Davido Finkelhoro teigimu, dabartiniai paaugliai yra dorovingesni ir atsakingesni. Žurnalistė Jessica Williams nenori su tuo sutikti ir mano, kad jie tiesiog nuobodūs. O tai, kad paaugliai nenori dirbti, kai kurių įsitikinimu, lemia ne kas kita, o paprasčiausias tingumas.

Tačiau nė vienas iš specialistų ir apžvalgininkų iki šiol nepasistengė visų aspektų sujungti į visumą, pastebi J. Twenge. Tai, kad paaugliai vengia alkoholio ir sekso, gal ir galima pagrįsti dorovingumu, tačiau nenoras išmokti vairuoti ar užsidirbti savų pinigų, ko gero, turėtų būti siejamas anaiptol ne su vadovavimusi vertybėmis ir išaugusia atsakomybe. Paauglių nėštumo rodiklis veikiausiai irgi sumažėjo ne dėl to, kad paaugliai šiais laikais nuobodūs ir tinginiai.

Ši tendencija tebėra gyvybinga net ir atsigaunant ekonomikai, vadinasi, didžioji recesija šiuo atveju – ne pats svarbiausias veiksnys. Krūvis mokykloje – irgi ne priežastis: tyrimai rodo, kad šiandien namų darbams paaugliai skiria mažiau laiko, nei baigiantis tūkstantmečiui. Tik užklasinei veiklai laiko skiriama panašiai.

Siekiant išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų, į šiandieninius paauglius ir jų gyvenamą aplinką derėtų pažvelgti atidžiau, teigia J. Twenge. Savo knygoje šią išmaniųjų telefonų iš rankų nepaleidžiančią paauglių kartą autorė vadina „iKarta“ (angl. „iGen“).

Skirtinga aplinka, skirtinga ir raida

Rūpinimąsi pinigais, vairavimą, alkoholio vartojimą, užsiiminėjimą seksu ir vaikščiojimą į pasimatymus sieja vienas bendras dalykas: visa tai daro suaugusieji. Taigi panašu, rašo psichologė, kad dabartinė paauglių karta nėra linkusi stačia galva pulti prie suaugusiųjų pasaulio malonumų ir pareigų.

Šiais laikais lėčiau bręsta tiek nepasiturinčių, tiek turtingų tėvų vaikai.

Dar visai neseniai paauglystė laikyta pirmuoju brandos etapu, o dabar tai – viso labo dar vienas vaikystės epizodas. Paaugliai nėra nei dorovingesni, nei tingesni. Jiems paprasčiausiai reikia daugiau laiko suaugti, teigia J. Twenge.

Šią tendenciją autorė siūlo panagrinėti atsižvelgiant į vadinamąją gyvenimo istorijos teoriją. Ja remiantis, žmogaus gyvenimo raidos tempas priklauso nuo jo gyvenamosios aplinkos.

Lėčiau bręsta tie žmonės, kurių gyvenamojoje aplinkoje įprasta turėti mažiau vaikų ir kur kiekvieno vaiko raidai ir ugdymui skiriama daugiau laiko. Šis apibūdinimas, pasak autorės, puikiai atitinka, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų realijas. Čia šeima turi vidutiniškai po du vaikus, į įvairius būrelius vaikai užrašomi dar būdami priešmokyklinukai, o ruoštis koledžui galima pradėti jau pradinėse klasėse. Šis reiškinys nėra būdingas tik vienai ar kitai klasei. Remdamasi įvairių šalinių duomenimis autorė teigia, kad šiais laikais lėčiau bręsta tiek nepasiturinčių, tiek turtingų tėvų vaikai.

XX amžiaus viduryje žmonės subręsdavę greičiau. Priemonių, padedančių palengvinti darbo naštą, anuomet praktiškai nebuvo, o šeimoje augdavo vidutiniškai keturi vaikai. Tokiomis aplinkybėmis jaunuoliams tekdavo pradėti savimi rūpintis gerokai anksčiau nei dabar. Visas jėgas tėvai atiduodavo tam, kad patenkintų kasdienes šeimos reikmes, taigi smuiko pamokos penkiamečiui tikrai nebuvo prioritetų sąrašo viršūnėje.

Lėta branda – gerai ar blogai?

Gyvenimo istorijos teorija teigia, kad lėta arba sparti branda – tai prisitaikymo prie atitinkamos gyvenamosios aplinkos rezultatas. Pasak J. Twenge, nė viena iš šių tendencijų nėra nei savaime gera, nei bloga. Panašiai reikėtų žvelgti ir į paauglių elgesį. Vertinant jį kaip iš principo gerą arba blogą (kaip ir skirstant paauglius į labiau subrendusius, atsakingus ir darbščius ir į nebrandžius, neatsakingus ir tinginius), nukrypstama nuo reiškinio esmės – lėtesnio judėjimo brandos link. Psichologė atkreipia dėmesį, kad pokyčių pastebima ne tik paauglių elgesyje: antai vaikai mažiau noriai į mokyklą eina pėstute, reikalauja daugiau priežiūros, o jauniems suaugusiesiems reikia daugiau laiko priprasti prie darbo sąlygų, pasiryžti santuokai ir nusiteikti giminės pratęsimui.

Žinoma, tai, kad mažiau paauglių užsiiminėja seksu ir vartoja alkoholį, yra gerai, toliau dėsto autorė, tačiau kas nutinka jiems pradėjus lankyti koledžą ir staiga atsidūrus aplinkoje, kurioje seksas ir alkoholis – kasdienybė? Pavyzdžiui, nors aštuoniolikmečiai dabar geria mažiau, šiek tiek vyresniems, t. y. 21–22 metų amžiaus jaunuoliams, būdinga gerti ir prisigerti ne mažiau ir ne rečiau, nei tai buvo daroma devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tyrimo duomenimis, tie paaugliai, kurių alkoholio vartojimo rodiklis išauga staiga, labiau rizikuoja tapti priklausomi nei tie, kurie alkoholio vartojimo įgūdžius tobulino ilgesnį laiką. Taigi, neturėdami alkoholio vartojimo patirties, studijuoti pradėję jaunuoliai gali būti labiau pažeidžiami, rašo J. Twenge.

Dėstytojai skundžiasi, kad studentai nebegali atlikti užduočių, nepaskambinę tėvams.

Panašių klausimų gali kilti ir kalbant apie nedirbančius, nevairuojančius ir tėvų kompanijos nevengiančius paauglius. Taip, jie tikriausiai mažiau rizikuoja, tačiau, pradėję lankyti koledžą ar susiradus darbą, jie gali patirti sunkumų dėl negebėjimo savarankiškai priimti sprendimus.

Dėstytojai skundžiasi, kad studentai nebegali atlikti užduočių, nepaskambinę tėvams. Darbdaviai nepatenkinti, kad vis daugiau jaunų darbuotojų negeba dirbti savarankiškai. Nors, pasak straipsnio autorės, „iKartos“ atstovai pasižymi didesne darbo drausme nei tūkstantmečio vaikai, jiems veikiausiai prireiks daugiau pagalbos mėginat susiorientuoti suaugusiųjų pasaulyje.

Taigi, nors ir yra šiokių tokių nuogąstavimų, vis dėlto tai, kad prieš pradėdami vaikščioti į pasimatymus, užsiiminėti seksu, vartoti alkoholį ir dirbti už atlygį paaugliai daugiau laiko gali skirti socialinių ir emocinių įgūdžių tobulinimui, yra gerai. Psichologės teigimu, svarbiausia – užtikrinti, kad paaugliai turėtų galimybę išsiugdyti tuos gebėjimus ir įgūdžius, kurių jiems prireiks įžengus į suaugusiųjų pasaulį – savarankiškumą, socialinius įgūdžius ir gebėjimą priimti sprendimus.

J. Twenge pataria tėvams dažniau savo užsisėdėjusius paauglius vaikus „išstumti“ lauk iš namų. Priešingu atveju jie gali niekada nepasiryžti išeiti.


Šiame straipsnyje: paaugliaiiKartabrendimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga
    PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga

    Pasaulinė sveikatos organizacija pagaliau apsisprendė ir liguistą potraukį žaisti vaizdo žaidimus įtraukė į rimtų psichikos sutrikimų sąrašą. Taigi šis sutrikimas prilygintas liguistam pomėgiui lošti ir bus bandoma rasti būd...

  • Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną
    Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną

    Nors ir turite svajonių darbą, kuris, regis, jūsų nevargina – atostogauti privalote. Pasak Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorės Rositos Lekavičienės, per atostogas pailsiname ir psichiką, ir kūną, ...

  • Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas
    Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas

    Galingo, agresyvaus, daug ekonominio kapitalo turinčio vyro idealas pasiekiamas tik mažai daliai. Keista tai, kad net „galingųjų“ normą atitinkantys vyrai apsimeta aukomis ir sako jaučiantys puolimą, žeminimą, ypač – iš moter...

  • Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai
    Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

    Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad jei jaučiate skrydžio baimę, galbūt verta juos aplankyti, svetainėje travelandleisure.com rašo apžvalgininkė Ali Wunderman. ...

  • Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?
    Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?

    Nors Lietuvoje su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik kas antra moteris, 2015 m. tyrimas parodė, kad vos 14 proc. gydytojų rezidentų, daugiausia moterų, sugebėjo teisingai identifikuoti savo patirtį, o skundų skaičius dėl šio reiš...

    3
  • Geri vaikai: ar jiems gerai?
    Geri vaikai: ar jiems gerai?

    "Geras vaikas" – terminas, kurį dažnai ištaria tėvai, mokytojai, kaimynai ar kiti suaugusieji. Tai vaikas, kuris niekada neprieštarauja, laikosi taisyklių, nesimuša ir retai kada sulaukia dėmesio dėl savo netinkamo el...

    2
  • Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis
    Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis

    Rutina ir nuobodulys gali turėti neigiamos įtakos smegenims – jos visada nori mokytis, todėl būkite išradingi ir sugalvokite įdomios veiklos, svetainėje „Everyday Health“ rašo Linda Melone. ...

  • Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?
    Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?

    Rugsėjį savo vaikus į pirmąją klasę išleisiantys tėvai nerimauja – vaikai patirs didžiulį stresą, nes priešmokyklinio ugdymo grupių pedagogai neįgyvendino savo įsipareigojimų ir neišmokė vaikų skaityti, LRT RADIJUI sa...

    1
  • Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama
    Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama

    Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, s...

    1
  • Ką bendro turi depresija ir rūkymas?
    Ką bendro turi depresija ir rūkymas?

    Depresija – šiuolaikinėje visuomenėje dažnai linksniuojama liga. Ji kyla dėl įvairių priežasčių, bet pastebima, kad su depresija ar nerimo sutrikimais kovojantys žmonės gana dažnai taip pat ir rūko. ...

    2
Daugiau straipsnių