- Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau žvejai, suradę perlą, jo neparduodavo, o saugodavo, tikėdami, kad tai atneš sėkmę, LRT RADIJUI sako brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišminas. Šiuo metu, anot jo, perlai auginami dirbtiniu būdu ilgai varginant moliuskus, o egzotiškoje šalyje prisirinkus kriauklių galima ne tik gauti baudą, bet ir patekti į kalėjimą.
– Ar pas filipinietį rastas ir dešimtmetį slėptas didžiulis, 34 kg sveriantis perlas yra vertingas?
– Mano nuomone, šis perlas unikalus tik savo dydžiu. Vertingus perlus augina visiškai kitų rūšių moliuskai. Šis perlas lotyniškai vadinamas Tridacna gigas, o literatūroje rašoma, kad tokių kriauklių su moliuskais rasta sveriančių net iki 180 kg. Praeitis apipinta istorijomis, pasakojančiomis, kad yra buvę ir didesnių, tad jūros gelmėse galbūt guli ne vienas toks perlas. Pasisekė ir šiam žvejui.
Tačiau ši moliusko rūšis, ši perluotė neaugina perlo, turinčio tokį blizgesį, kokį mes įsivaizduojame ir kokio norime. Perlų vertė juk ir yra dėl tokių savybių – blizgesio, perlamutrinio spindesio, lygaus paviršiaus, gražios formos ir dydžio. Moliuskų rūšys, auginančios gražiuosius perlus, tokių didelių neužaugina.
– Koks scenarijus galimas šiam žvejui – ar jis galėtų perlą parduoti?
– Žvejys pasielgė taip, kaip būdavo elgiamasi prieš tūkstančius metų, tai apipinta istorijomis. Azijos kraštų gyventojai, kinai, indai, filipiniečiai, moliuskus naudojo maistui. Kai kurias perluotes naudojo puošybai. Kriauklės būdavo renkamos ne dėl perlo, o dėl perlamutro. Jei būdavo randamas perliukas, jo nesistengdavo parduoti. Buvo manyta, kad tai sėkmė ir perlas atneš laimę. Jį galima buvo pasilikti sau arba padovanoti savo brangiausiajai. Tai – senos tradicijos, žvejai jų laikydavosi visą gyvenimą. Kitaip elgdavosi vėliau į tai įsitraukę prekybininkai, perlų gaudytojai, kurių tikslas būdavo perlų ieškoti prekybai.
– Kada perlai tapo vertingi?
– Literatūroje pateikiama žinių, kad nuo 1901 m. Luvre eksponuojama statula iš Persijos, datuojama 600–900 metų prieš mūsų erą. Statulos kaklas papuoštas keliomis perlų vėrinio eilėmis. Tad galima manyti, kad perlai vertinami daugiau nei 2 tūkst. metų. Vertinami jie buvo dėl prabangos, kaip aristokratijos, didikų simbolis. Minima, kad XV–XVII a. perlais itin puošdavosi. Perlų prekybos srityje revoliucija įvyko 1921–1925 m., kai perlus imta kultivuoti. Atsirado naujų technologijų, kai į moliuską įdėjus dalelytę apvalios medžiagos ir palaikius keletą metų, vėliau ištraukiamas dirbtinai užaugintas, arba kitaip – kultivuotas perlas.
Visa tai sujudino pramonę, XX a. išsivystė kultivuotų perlų era. Kalbant apie perlų rūšis, Pinctada maxima ir Pinctada margaritifera yra tie moliuskai, kurių perlai patys gražiausi, tokie, apie kokius svajojame, kokius matome paveikslėliuose ar muziejuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...