- Domantė Juknonytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažų kainų manipuliacijos „įkaitais“ tampa pirkėjai, nepriklausomai nuo finansinės padėties, iš prekybos centrų grįžtantys su didesniu, nei planuota, pirkinių maišu. Lietuvoje gyventojai dažnai išlaidauja pirkdami maisto produktus. Kaip tikslingai planuoti išlaidas parduotuvėje? Kaip neprisipirkti to, ko nereikia?
Verslo vadybos ekspertas, psichologas Juris Belte teigia, jog išlaidavimo priežastys yra įvairios „Prekių įsigijimas nėra blogas dalykas, pinigai yra skirti leisti. Problema atsiranda tada, kai žmonės, neturėdami pinigų, perka nereikalingus daiktus, vėliau skolinasi, kad įsigytų naujų.
Tai – apsipirkimo manija, jos priežastys psichologinės, – aiškina jis. – Žmogui norisi patirti naujas emocijas, įspūdžius. Jei šeimoje ar darbe – rutina, kasdienybė tampa neįdomi, pradedama ieškoti naujų potyrių. Vieniems tai tampa apsipirkimas – greitas ir sąlyginai mažai kainuojantis malonumas, suteikiantis trumpalaikes lengvas teigiamas emocijas“.
J. Belte pabrėžia, jog per daug išlaidaujantys žmonės statistiškai yra žemesnio socialinio sluoksnio: „Dažnas išlaidavimas yra elementarių planavimo įgūdžių neturėjimas. Tai dažna tėvų auklėjimo spraga, kuomet žmogus nesupranta, kaip išsileidžia pinigai, nes poreikių yra labai daug“.
„Be to, jei žmogus neturi veiklos, kurioje patirtų teigiamas emocijas, apsipirkinėjimas padeda atsipalaiduoti, teikia psichoterapinį poveikį. Pirkimas kompensuojant žmogaus vidinę tuštumą vėliau gali virsti priklausomybe“, – sako J. Belte.
„Mes patys atsakingi už savo finansų valdymą. Niekas mūsų neverčia pirkti. Svarbu iš anksto apgalvoti finansines išlaidas numatant, kiek pinigų per mėnesį skirsite maistui, – kalba specialistas. – Išlaidų neplanavimas, net ir turint geras pajamas, galiausiai veda prie krizinės situacijos. Gyvename šiandien, tačiau rytoj taip pat gyvensime – nereikia pasiduoti pirkimo impulsui“.
Pasak verslo psichologijos eksperto, dažniausiai išlaidaujama spontaniškai, neplanuotai, impulsyviai. Planuojant išlaidas to galima lengvai išvengti. „Svarbu vengti kraštutinumų, griežtos taisyklės blogai veikia. Didžioji dalis finansų turi būti skiriama planuotiems pirkiniams, tačiau tam tikrą dalį galima skirti ir pirkiniams ne pagal sąrašą“, – patikina J.Belte.
Kaip mažinti išlaidas maisto prekėms?
Ugdykite planavimo įgūdžius, sudarinėkite būsimų prekių sąrašus.
Neikite į parduotuvę, jei esate išalkę.
Fiksuokite savo pajamas ir išlaidas.
Pirkite prekes, o ne „akcijas“.
Atsiskaitykite grynaisiais pinigais.
Atsidarykite sąskaitą, skirtą tik maisto išlaidoms.
Turint papildomų lėšų, galima investuoti į akcijines, didesnės maisto prekių pakuotės, gėrimus. Didesnę pakuotę pirkite tik būdami tikri, jog suvartosite ją laiku.
Pinigas yra vertesnis šiandien, nei bus rytoj. Neapsimoka pirkti prekės dėl nedidelės jai taikomos nuolaidos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...