- LRT TELEVIZIJOS laida „Gyvenimas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint laiku pastebėti savižudybės grėsmę, būtina atkreipti dėmesį į tris dalykus: kokia yra žmogaus nuotaika, kalba ir elgesys. Taip sako gydytojas Alvydas Unikauskas.
„Apie savižudiškas mintis gali signalizuoti pasikeitusi žmogaus savijauta. Jis gali atrodyti apimtas nevilties, liūdnas, užsisklendęs, pesimistiškas“, – aiškina A. Unikauskas.
Gydytojo teigimu, pasikeitusią žmogaus savijautą gali rodyti ir elgesys: asmens gali nebedominti anksčiau mėgta veikla, jis gali atrodyti abejingas, apsileisti ir elgtis taip, lyg jam būtų nebesvarbi jo gyvybė.
„Kartais apie savižudybę galvojantys žmonės gali imti dalyti brangius savo daiktus, gražinti skolas ar parašyti testamentą“, – įspėja gydytojas.
Domėjimasis savižudybės būdais bei priemonėmis ar perdėtas gilinimasis į mirties temą – taip pat vienas iš rizikos ženklų.
„Po ilgą laiką trunkančios prislėgtos nuotaikos žmogus staiga be jokios svarbios priežasties atrodo daug linksmesnis, aplinkiniai galvoja: kaip gerai, situacija pagerėjo, jis tampa žvalesnis. Toks pasikeitimas galėjo įvykti ir neretai įvyksta todėl, kad žmogus nusprendė nusižudyti: jis priėmė sprendimą, o radus savo problemų sprendimo būdą, jam palengvėjo.
Dažnos kalbos apie savižudybę yra tiesioginis arba netiesioginis būdas užsiminti apie savo mintis. Žmogus gali kalbėti apie gyvenimo beprasmybę, kad nieko nebenori, nebegali taip gyventi, nori, kad viskas baigtųsi.
Juokaudamas apie savižudybę žmogus gali tiesiai šviesiai juoko forma pasakyti, kad nori nusižudyti.
„Net tada, kai atrodo, kad savižudybės tema yra manipuliuojama, ar taip siekiama atkreipti dėmesį, tai visada yra rizikos ženklas ir į jį būtina reaguoti rimtai“, – pažymi A. Unikauskas.
Gydytojas aiškina, kad egzistuoja ir ambivalentiškų situacijų, kai žmogus nori gyventi, tačiau lygiai taip pat – ir nebenori.
„Jis tuo metu yra trapioje pusiausvyroje ir ją pažeisti gali absoliuti smulkmena. Jeigu pataikėme tinkamu momentu, tai pastebėjome ir su žmogumi elgiamės taip, kad lėkštė persisveria ten, kur yra gyvenimas, mes jį išgelbėjame, bet jeigu nusvirs ta lėkštė, kurioje nenoras gyventi, mes jį prarasime“, – įspėja A. Unikauskas.
Gydytojo žodžiais, lemiamos įtakos gali turėti bet kuri smulkmena, o svarbiausia – dėmesys. „Kai paminime ambivalentiškumą, reikia paminėti ir impulsyvumą: noras nusižudyti dažniausiai nėra kažkas permanentiško. Dažniausiai tai yra impulsas, galintis trukti kelias minutes ar valandas, tačiau tai nėra situacija, kai žmogus savaitėmis apie tai galvoja, bet impulsas gali jį įveikti“, – tikina A. Unikauskas.
Plačiau – laidos „Klauskite daktaro“ reportaže.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti7
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai19
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...